Monikos drabužių spintoje daugiausiai vietos užima patogūs laisvalaikio drabužiai. „Aš tikrai neturiu milžiniškos drabužinės, nors, žinoma, neatsisakyčiau, − šypteli Monika. − Mėgstu pasipuošti, tačiau drabužiai man nėra pirmenybė. Paskutiniu metu itin pamėgau sukneles, sijonus, sijonkelnes ir, žinoma, labai mėgstu sportinius kostiumus, ypač minkštus ir pūkuotus. Negalėčiau netgi išskirti vienos dominuojančios spalvos – turbūt spintoje rastumėte visą spalvų paletę, nors šiuo metu kažkodėl pamėgau rausvą. Domiuosi mada, tačiau toleruoju saikingą vartojimą. Tiesa, būna, kad perku spontaniškai, tačiau pastaruoju metu stengsiuosi pirkti tai, ką galėčiau pritaikyti prie jau esamų drabužių“.
Kaip scenos žmogus Monika teigia išbandžiusi daug įvaizdžių – nuo prisegamų garbanų iki blizgių suknelių, tačiau šiuo metu ji scenoje kaip niekada atvira ir laiminga: „Blizgučius pakeičiau į tokią sceninę aprangą, kuri tinka pagal mano figūrą, su kuria jaučiuosi laisvai, patogiai ir svarbiausia – savimi, natūraliai. Nesakau, kad nebeaviu aukštakulnių – aviu, nors taip iki šiol ir neišmokau tvirtai su jais jaustis, tačiau sulaukiu daug teigiamų atsiliepimų dėl dabartinės sceninės aprangos“.
Kaip ir gyvenime, taip ir scenoje, Monikai svarbiausia patogumas, spalvos, emocijos. „Būtent taip jaučiausi ir pristatinėdama „Adatytės“ naują kolekciją. Aš žaviuosi tais žmonių kuriamais įvaizdžiais, kurie tarsi spinduliuoja kažką iš vidaus. Juk ir pats stilius – tai jausmas, išraiška, savo asmenybės perteikimas spalvomis, raštais, medžiagomis, tekstūromis, įvairiais akcentais“, − sako M. Linkytė.
Monika prasitaria, kad nors jos spintoje iki šiol tebuvo vienas lininis drabužis – niekada nelyginami marškiniai labiausiai derantys su plėšytais džinsais, tačiau šis audinys pirmiausiai visuomet asocijuojasi su mama: „Tiesiog nuo vaikystės labai dažnai mačiau šio audinio drabužius namie. Iš tikrųjų pirma mintis prisilietus prie lino audinio „O, mama“. Vis tik greičiausiai ne dėl to prekės ženklo kūrėjai pasirinko mane, kaip asmenybę, kuri atskleidžia kūrinių filosofiją“, − šypteli Monika.
Naują lietuviško prekės ženklo „Adatytė“ kolekciją „Vasara, tu atėjai!“ sudaro spalvingos suknelės, palaidinės ir kelnės iš Lietuvoje gaminamo lino. Žaismingą kolekciją sudaro mėlynos, rožinės, rudos, oranžinės spalvos gaminiai, tinkantys ne tik laisvalaikiui, tačiau puikiai derantys ir prie dalykinio ar vakarinio stiliaus.
„Tai pirmoji mūsų kolekcija, kurios drabužiai siuvami iš kito audinio nei iki šiol vyravę drabužiai iš trikotažinės medžiagos. Naudojame tik Lietuvoje išaustą liną. Daugelis yra įpratę manyti, kad linas – tai itin besiglamžantis ir neįdomus audinys, mat esame pripratę jį matyti tik natūralių spalvų. Mūsų kūrybos gaminiai skirti asmenybėms, kurios nori jaustis laisvai, patogiai, tačiau kartu mėgautis ryškumu, tad ir nauja lininė kolekcija – spalvinga, žaisminga ir tuo pačiu elegantiška. Drabužių siluetai – ne vienadienis mados šauksmas, tad drabužiai bus madingi ir po metų, ir po 10-ies“, − teigia „Adatytės“ kūrėja Diana Lucinavičiūtė.
Planuodama naują kolekciją D. Lucinavičiūtė sėmėsi idėjų Azijoje: „Pastebėjau, kad ten įsigyti natūralaus audinio drabužių labai sudėtinga, ypatingai pastebimas vartotojiškumas bei gamtos netausojimas, o mūsų įmonės filosofija – gamtos tausojimas. Tad kuriant naują kolekciją norėjosi pasiūlyti ne tik tai, kas patogu, tačiau ir madinga bei ilgaamžiška“, − pasakoja D. Lucinavičiūtė.
Įkvėpimo naujai kolekcijai ieškota ir iš vaikystės prisiminimų: „Kai tik pradėjau siūti, linas buvo viena mėgstamiausių medžiagų savo siuviniams. Esu įsimylėjusi šį audinį nuo pirmųjų dienų, man jis labai patrauklus savo savybėms, pojūčiu, naudojimu. Kai dar dirbau tėvų siuvimo reikmenų parduotuvėje, pasisiuvau sau linines kelnes, kurių labai užsinorėjo į parduotuvę užsukę klientai. Kad ir kaip bandžiau perkalbėti siūtis kažkur kitur, mat tuomet dar nesijaučiau meistre, tačiau jų atkaklumas palaužė – taip prasidėjo ir „Adatytės“ istorija. Tad nauja lininė kolekcija tarsi grąžina prie pagrindų, nuo ko viskas ir prasidėjo“, − sako kūrėja.
Naujausi komentarai