Maldyvuose bei Šri Lankoje dirbęs ir su šeima ilsėjęsis projekto "Fotoskrydis" įkūrėjas Kęstutis Fedirka sulaukė pagyrimų, nepamirš milžiniško būrio delfinų ir adrenalino, kai jo pilotuojamas dronas virš salos fotografavo milijardieriaus Romano Abramovičiaus rezidenciją.

Geriau nei 1 000 žodžių

Bene pirmojo pasaulyje išleisto fotografijų albumo, kurio nuotraukos darytos iš radijo bangomis valdomo lėktuvėlio, autorius aplankė jau apie 40 pasaulio šalių: į Kęstučio mobilųjį telefoną, elektroninį paštą ar "Facebook'o" paskyrą nuolat atskrieja įvairiausių projektų pasiūlymai.

Darbštus, bene dešimčiai metų į priekį kai kuriuos planus sudaręs vyras, kurio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė tik dėl finansų, o vertybės liko tos pačios, dažniausiai ilsisi nemokamai.

Viešbučių savininkai ir vadybininkai susižavėję jo panoraminiais 360 laipsnių kampo vaizdais iš oro, užsako darbų ir primygtinai siūlo gyventi, maitintis ir užsisakyti ekskursijas nemokamai.

"Viena fotografija geriau nei 1 000 žodžių, o viena panorama geriau už 1000 fotografijų", – šypsodamasis virtualias fotografijas gyrė K.Fedirka.

Labai fotogeniška šalis

Maldyvai? Salos, vanduo – pasakiško grožio. Viskas kaip ir nuotraukose.

Nors, pastebėjo K.Fedirka, tai – labai fotogeniška šalis, kuri nuotraukose netgi dar gražesnė nei realybėje. "Ir Seišeliuose buvo nuostabių vietų, kurių vaizdo nuotraukos nesugeba perteikti", – prisiminė fotografas.

Islamą išpažįstantys maldyviečiai – labai draugiški, ramūs, niekur neskubantys, svetingi, nevartoja alkoholio ir, nepaisant čia atvykstančių ilsėtis turtuolių, nėra dideli materialistai.

"Užsisakėme ekskursiją su greitaeigiu kateriu stebėti delfinų, – apie vieną epizodą pasakojo K.Fedirka. – Plaukėme dvi valandas, tačiau nors ir buvo gražu, delfinų taip ir neišvydome.  Grįžus į krantą vietiniai už kelionę nepaėmė nė vieno dolerio."

Pergudravo apsaugininkus

Tūkstančio salų šalimi vadinamuose Maldyvuose dirbęs ir ilsėjęsis lietuvis delfinus vis dėlto pamatė: kartą katerį staiga apsupo bene poros šimtų šių vandens žinduolių būrys!
Maldyvuose – daug turtuolių išnuomotų ar privačių salų, kur įrengti pritrenkiamo lygio apartamentai, SPA, prabangios rezidencijos, kuriose para kainuoja nuo 3 000 dolerių.
Net nedidelėse, vos 200 m ilgio salose yra ir SPA centrų, ir prabangių juvelyrinių parduotuvių, ir ištaigingų apartamentų.

Su vieno viešbučio savininko broliu maldyviečiu fotografuojant vieną salyną, kuriame įrengta milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausanti aukščiausio lygio rezidencija su verslo kompleksu, Kęstutis gavo nemenką dozę adrenalino.

"Dalį tų salų žmonės gali pamatyti sumokėję po 180 dolerių už ekskursiją, tačiau yra zonų, kur pašaliniai negali kelti nė kojos, – pasakojo K.Fedirka. – Kateriu nuplaukėm salų link, iš jų pakėlėm į orą dronus, fotografavome."

Kaip atrodo R. Abramovičius valdos, kurias užfikavo K.Fedirka, galite pamatyti čia.

Netrukus lietuvis ir maldyvietis pastebėjo milžinišku greičiu jų pusėn atlekiančius du prabangius greitaeigius katerius, juose – keturi apsaugininkai.

"Laimė, kartu buvo maldyvietis, kuris susikalbėjo su vietiniais apsaugininkais, nes šie buvo labai agresyviai nusiteikę. Labai nemandagiai paprašė atiduoti ar ištrinti atminties kortelę ir  vos nekibo į atlapus norėdami ją atimti, – neslėpė Kęstutis. – Tiesa, juos pavyko pergudrauti ir korteles apkeičiau, o jie neperžiūrėję ištrynė visas kitos kortelės nuotraukas."

Dronas it stebuklas

Nuo šių metų Maldyvuose galioja įstatymas, draudžiantis profesionaliai dirbti užsienio fotografams, o kai kurių turtuolių salų negalima fotografuoti kelių šimtų metrų spinduliu.

Pirmą kartą pakeliant į orą droną susirinko apie 100 žmonių – visi tos salos gyventojai, kuriems skraidantis ir fotografuojantis mechanizmas atrodė kaip stebuklas.

Dronas kartais gąsdina ir oro uosto darbuotojus, nes dideli elementai su išlindusiais laidais atrodo tarsi sprogstamas paketas, kurį nekart reikėjo išimti iš rankinės.

Alkoholio šalyje galima nusipirkti tik privačiose salose arba jis įskaičiuotas už poilsį kai kuriuose viešbučiuose.

Iškyla su žuvimis

Pagrindinis maistas – įvairiausios jūrų gėrybės ir nepaprasto skonio vaisiai. Kuo didesnis tunas, tuo brangiau kainuoja kilogramas.

"Nuplaukėme ir į mažas, vos 30 m skersmens, negyvenamas salas. Stebėjome, kaip vietiniai prie lazdų pritvirtino peilius ir nėrė į vandenį, – pasakojo K.Fedirka. – Netrukus išniro su pervertomis trimis didelėmis žuvimis, kurias, iškeptas ant čia pat sukurto laužo, vos suvalgė dešimt žmonių."

Linksmai nuteikė ir ne ant suoliukų, bet tarp metalinių sienelių pakabintuose tinkluose it hamakuose sėdintys žmonės.

Du lietuviai nakvojo turistų nelankomose salose, kur juos sutiko itin draugiškai ir svetingai: su muzika, dainomis, šokiais ir maistu prie laužo.

"Išeini iš viešbučio ar sėdi kavinėje – po kojomis švelnus smėlis, oras ir vanduo, dieną ir naktį 28 laipsniai šilumos", – žarstė komplimentus fotografas.

Išgąsdino būrį dramblių

Šri Lankoje internetu užsakytą viešbutį, kurio link brido per purvą, lietuvis pakeitė po dviejų dienų: paaiškėjo, kad tai buvo ne keturių žvaigždučių viešbutis, bet 4x6 metrų dydžio šeimai priklausantis namelis.

Šri Lanka ne tokia efektinga fotografuoti iš oro kaip Maldyvai, tačiau čia daugiau egzotikos. Tai – ir vikriai ryžius rankomis valgantys vietos gyventojai, ir beprotiškas eismas gatvėje, kai 100 km įveikdavo per 4 val., ir paukščiai, kurie snapais ant kranto paliktuose drabužiuose ieško nukniaukti gėrybių, ir lūšnynai, kur dviejų kvadratinių metrų ploto nameliuose gyvena šeima.

"Žmonės linksmi, vaikai žaidžia, visi moka džiaugtis gyvenimu, nors daug korupcijos, skurdo, – grįžęs į Lietuvą Kęstutis dar kartą įsitikino, kad gyvename labai gerai. – Mes nemokame džiaugtis tuo, ką turime."

Šri Lankoje šokiravo šikšnosparniai it iš siaubo filmo: iš tolo pamatęs medžiuose kabančias dideles juodas būtybes lietuvis tik padidinęs nuotraukas suprato, kas tai. Juodosiomis skraidančiomis lapėmis vadinamų gigantiškų šikšnosparnių bendras sparnų ilgis siekia 1,5–2 m!

O gražiausias vaizdas, kurį įamžino skraidantis dronas? Safario, kai specialių narvų viduje važiavo sunkvežimiais tarp laukinių gyvūnų.
"Paklausiau, ar galiu pasiimti droną. Jie sutiko, – pasakojo K.Fedirka. – Tačiau pakilęs į orą dronas išgąsdino dramblių kaimenę ir šie pasileido bėgti. Vietiniai pratrūko pykčiu, o dronu pavyko įamžinti įspūdingai bėgančių dramblių būrį."