Minskas pastaruoju metu traukia lietuvių dėmesį. Įdomu, su kuo susijęs tas dėmesys kaimynei Baltarusijai. Gal čia veja noras pasijusti geresnės šalies piliečiu, arba praeities egzotikos, o gal vaikystės paieškos? Kaip sakė mano draugė, Minske vaikščioji lyg vaikystės Kaune.

Jokių benamių!

Pasisekė, nes gyvenome labai geroje vietoje. Iš vienos pusės driekiasi rami ir palyginti europietiška Karlo Markso gatvė, o iš kitos – garsusis Nezaliežnasci prospektas – gigantiška apsipirkimų arterija, kurios atkarpą į savo paveldo sąrašus norėjo įsitraukti ir UNESCO.

Nuo pirmųjų minučių Minskas pribloškė švara ir monumentalumu. Daugybė miesto tvarkytojų sušluoja kiekvieną vos spėjusį nukristi lapą, netvarkos nepastebėjome net tuomet, kai nuklydome į miesto pakraštį. Gyvenant miestuose, kuriuose netrūksta turistų, natūraliai kyla mintis, jog yra "turistinės" ir "gyvenamosios" zonos. Minske turizmas nėra išskirtinis pelno rinkimo sektorius, tad nesijaučia didelės distancijos tarp centro ir periferijos. Tiesa, ypatinga gatvių švara yra įdomios politikos, kuria sprendžiamos nedarbo problemos padarinys – jei neturi darbo, gali imtis valyti miestą. Prie gatvių sterilumo prisideda ir tai, kad jose nematyti benamių, kuriuos jau iš veidų atpažįstame savo miestuose. Vis dėlto pastebėjome vieną močiutę, kuri, mūsų nuomone, prašė pinigų, tačiau tai darė gana baikščiai. Minske nematyti ir mūsuose labai populiarių dėvėtų rūbų parduotuvių. Per visą savaitę nesutikome ir "pergėrusių" piliečių.

Statiniai – monumentai

Po Antrojo pasaulinio karo Minskas buvo sunaikintas vokiečių kariuomenės ir vėliau atstatytas pagal geriausias stalinistinės architektūros tradicijas. Centre stūkso monumentalūs įvairių buveinių rūmai, kurie mums, atvykėliams iš jaukiais, gana kompaktiškais architektūriniais sprendimais pasižyminčios Lietuvos, paliko nemažą įspūdį. Būtent šiuos griežtų formų statinius, kurių dekorui neskirta ypač daug dėmesio, ir lanko Minske klaidžiojantys turistai.

Norisi prisiminti anekdotinę situaciją iš vieno tų pastatų kūrimo epizodo. Statant gelsvus neoklasikinio stiliaus KGB rūmus, buvo pageidaujama, kad jie turėtų tik vieną bokštelį. Architektas bandė pastebėti, kad vienas bokštelis atrodys nesimetriškai, bet jam buvo griežtai pareikšta, kad norima tik vieno bokštelio... ir tegu geriau jis atrodo nepaprastai puikiai. KGB institucija Baltarusijoje ir šiais laikais yra išlaikiusi tą patį pavadinimą ir funkcijas. Netoli KGB rūmų galima pamatyti paminklą Feliksui Dzeržinskiui, legendiniam čekistų vadui, pagarsėjusiam fanatizmu ir žiaurumu. Dar 1991 m. Maskvoje F.Dzeržinskio paminklo nuvertimas tapo totalitarinės ideologijos žlugimo ženklu.

Čia pat tinka paminėti parodą Didžiojo Patriotinio Karo muziejuje "Mirtis nėra teisingumas". Ši paroda žymi ES ir Baltarusijos dialogą dėl mirties bausmės panaikinimo, mat ši šalis vienintelė visoje Europoje, kur tebeteisiama myriop.

Rinkimai pašnibždomis

Mūsų viešnagės metu Nezaliežnasci prospekte, šalia auksaspalviais lipdiniais dekoruoto "univermago" durų ir didelės požeminės perėjos, kiekvieną dieną būriavosi parašų rinkėjai. Apsiginklavę menkomis priebėgomis nuo lietaus jie rinko praeivių parašus už kandidatus į Baltarusijos prezidento postą. Jų grupelių aptikome ir keliose kitose požeminėse perėjose. Baltarusijoje draudžiama rinkimų reklama. Tad kandidatai parašus gali rinkti tik tiesiogiai, vienintelė informacija, kurią galima pateikti visuomenei – fotografija ir dosjė. Jokių rinkimų pažadų ar veiklos programos, nors dabartinis prezidentas kasdien šmėžuoja televizijos programose.

Smagurių sostinė

Minsko gyventojai itin mėgsta saldumynus – gausu sausainių ir bandelių parduotuvių. Dar pirmąją viešnagės dieną buvome nuvesti į prekybos centrą, kad pamatytume šios aistros mastą. Ten pirmo aukšto patalpa ilga ir siaura. Iš pradžių kaip apkerėta dairiausi į raudonas lubas, dekoruotas baltais ir auksiniais lipdiniais. Bet vėliau atkreipiau dėmesį į konditerijos prekystalius, išsirikiavusius palei vieną visos tos patalpos sieną. Kita siena – platūs langai ir plati patogi palangė. Po darbo žmonės būriuojasi šalia palangės valgydami saldumynus ar su savimi atsineštą maistą, geria arbatą ar alų. Tokių patalpų pastebėjome dar keliose vietose. Minskiečiai nuolat bendrauja, dorojant bandeles verda tikri diskusijų klubai. Mes kur kas santūresni. Juk mums neįprasta užkalbinti žmogų gatvėje, stengiamės kuo mažiau brautis į kito asmeninę erdvę. O Baltarusijos sostinės gyventojai labai komunikabilūs, drąsiai šnekučiuojasi su nepažįstamaisiais gatvėje pačiomis įvairiausiomis temomis.

Alternatyvi kultūra – pogrindyje

Važiuodami į Minską girdėjome pastabą, kad tai švarus, bet nuobodus miestas. Kol buvome jame, spėjome aplankyti ir tuos kelis išskirtinius barus ("London", "Moloko"), aptikome originaliai dekoruotų kavinukių ir universalios išvaizdos picerijų, kurios, atrodo, pagal vienodą štampą kuriamos visose šalyse. Tiesa, pasigedome gyvesnio kultūrinio pulso.

Reaguodamas į "švaraus, bet nuobodaus" miesto apibūdinimą, draugas mums papasakojo, kad Minske kultūrinė situacija yra unikali – monumentaliuose pastatuose vyksta garsių estrados žvaigždžių koncertai, oficialūs renginiai. O alternatyvūs renginiai vietą randa privačiuose butuose, nedideliuose klubuose, kavinėse.

815.jpg

Prezidentūros fasadą dengia veidrodiniai langai, o gigantiškas pastatas įsikūręs šalia centrinio vaikų parko.

816.jpg-838.jpg

Univermage net paprastomis darbo dienomis stumdosi krūvos žmonių.

828.jpg

Saldumynų manija – vienas išskirtinių minskiečių bruožų.

853.jpg-9155.jpg

Lietuvoje jau senokai primiršta atributika vaikštinėjant po Minską atrodo kiek egzotiškai.

812.jpg

Monumentaliuose Respublikos rūmuose vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Viešnagės metu juose buvo laukiama "A-ha" grupės koncerto.

9156.jpg

Miesto centre tįsančiu Niezaliežnasci prospektu, kuris garsėja ir kai apsipirkimų arterija, transportas juda net aštuoniomis eismo juostomis.

8891.jpg

Minske stebino išskirtinė švara ir tvarkingumas.

8924.jpg

Miesto centre yra ir mažas dirbtinis senamiesčio kampelis, kokių galima rasti visoje Europoje.

858.jpg-888.jpg-871.jpg

Mieste gausu geometrinių nuobodokų pastatų, ir tokie – ne tik daugiabučiai.

909.jpg

Vienas iš miesto gyvybės ženklų – aplink ir iškart daugelyje vietų intensyviai vykstančios statybos.

Faktai apie Minską

Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris.

Išsidėstęs prie Svisločės upės.

Gyvena apie 1,8 mln. gyventojų.

Vidutinis gyventojų darbo užmokestis – 900 tūkst. Baltarusijos rublių (apie 776 litus).

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų, prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Nuo 1984 m. veikia metropolitenas.

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų, 7 teatrai, 12 muziejų.

Išlikę Vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), Sporto rūmai (1966 m.), Vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).