Kelių nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių istorija – kupina ne tik pakilimų bei nuosmukių, bet ir kovų su nusikalstamumu. Apie dar negirdėtas nusikalstamo pasaulio „tulpinių“ gaujos istorijas naujame LRT televizijos sezone pasakos atkuriamosios dokumentikos ciklas „Nematoma Lietuvos istorija“. Jo prodiuseris E. Jakilaitis pasakoja, kad tai – itin kokybiškas produktas, o toks žanras Lietuvoje – dar neįprastas. 

– Kuo organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje tais dešimtmečiais buvo ypatingas?

– Pirmiausia reiktų pasakyti, kad visas serialas „Nematoma Lietuvos istorija“, kuris bus rodomas nuo rudens, skirtas vienai gaujai – „tulpiniams“. Tai – viena žiauriausių gaujų Lietuvos istorijoje, apie ją mes ir sukūrėme ciklą. Daug kas pamena tokius dalykus, kaip prokuroro Gintaro Sereikos nužudymas, Kiesų pagrobimas, bet turbūt mažai kas žino daugybę kitų istorijų, kurios bus filme: kai žmonės dingdavo, buvo žudomi tiesiog be priežasties, vien dėl to, kad jie garsiai kalbėjo kavinėje, kad negražiai pasižiūrėjo į „tulpinių“ gaujos lyderius. Tai – gana sukrečiantis serialas. Ten tikrai nesimėgavome kažkokiais žiaurumais, kaip kas nors yra pripratęs matyti tokiose laidose, kurios buvo kuriamos kai kurių į politiką dabar pasukusių asmenų. Tai – tikrai kokybiškas, rekonstrukcinis dokumentikos produktas, beveik visos situacijos yra suvaidintos.

– Kas vaidina šiame dokumentiniame seriale?

– Dauguma aktorių – paprasti žmones. Jų ieškojome per įvairias atrankos agentūras, filmams atrenkančias aktorius. Filme dialogų nėra daug, daugiausia – įvairių suvaidintų situacijų, lydimų užkadrinių tekstų. Bet vaidinantys žmonės yra neįtikėtinai panašūs į tuos keletą nusikaltėlių. Aktoriai patys kalbėjo, kad paskui gali būti labai sudėtinga gyventi, nes jie vaidino šaltakraujus žudikus.

Dar vienas momentas, kurį labai svarbu pasakyti apie „Nematomą Lietuvos istoriją“, – ją kūrėme kaip detektyvinį filmą. Savo konstrukcija ciklas nelabai ir skiriasi nuo to, ką matome žiūrėdami Agathos Christie ekranizacijas LRT eteryje. „Nematomoje Lietuvos istorijoje“ viskas vyniojama nuo mažo siūlelio, iš pradžių niekas neaišku, po to atsiskleidžia vis daugiau detalių.

– Kaip vyko kūrybinis darbas? Kaip istorija vystėsi?

– Susirinkome labai daug medžiagos iš teismų, policijos archyvų. Visas bylas laidos scenarijaus autorius Aurimas Račiukaitis perskaitė nuo pradžios iki galo. Yra daug filmuotų medžiagų, kurios net teisme nebuvo rodytos, jas aptikome policijos archyvuose.

Tada visa tai reikėjo suverti į tam tikrą dramaturginę liniją. Tiesa, reikia pasakyti, kad pats idėjos autorius yra pirmasis kriminalinės policijos viršininkas Lietuvoje, buvęs politikas Alvydas Sadeckas. Aš ir mano kolega Laurynas Šeškus su juo susitikome gal prieš metus ir jis išdėstė idėją kurti vaidybinį filmą. Ilgai galvojome ir pasiūlėme mąstyti apie atkuriamosios dokumentikos serialą – vien todėl, kad Lietuvoje tai yra gana naujas žanras ir tokių kūrinių nėra daug.

Pabandėme išgryninti keletą elementų, kurie turėtų būtinai įvykti tam tikrose serijose, ir papasakoti, kaip tie nusikaltimai yra atskleidžiami, kokia yra tyrėjų darbo specifika. Mano galva, ypatingai įdomu stebėti pačius tyrėjus, kurie iš esmės atkartoja realią situaciją: jie susirenka į tą patį kabinetą, pradeda kalbėti apie tą informaciją, kurią turi, mintis veja mintį ir jie po truputį eina į priekį narpliodami įvairias bylas, žmonės – tie patys, tik 20 metų vyresni.