Pereiti į pagrindinį turinį

Norintys kurti laukiami bibliotekoje ir studijoje

2009-01-05 09:00

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filiale Naujųjų metų išvakarėse atidaryta edukacinio-kultūrinio centro "Metidė" dekoravimo bei rankų darbo papuošalų kūrybinės studijos paroda "Švenčių belaukiant".

Kuria visi, kas nori

"Metidės" kūrybinė studija pradėjo veiklą šiemet rugpjūtį. Grupės vadovė Jūratė Inokaitienė norinčius kurti klaipėdiečius sudomino savo pačios puikiais darbais: rankų darbo papuošalais iš organzos ir biserio, vėriniais, dekoruotomis dėžutėmis, atvirukais, žvakėmis ir kitais. Į studiją įsijungė ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus kūrybingi klaipėdiečiai.

Edukacinio-kultūrinio centro "Metidė" kūrybinė studija įsikūrusi jaukiose senamiesčio dirbtuvėse, kur du kartus per savaitę vyksta užsiėmimai, jų metu galima susipažinti su dekoravimo (dekupažo) technikos galimybių įvairove, pačiam išsidekoruoti patikusį daiktą, susiverti kaklo vėrinį, apyrankę, auskarus, išmokti pasidaryti sagę.

Dekoruoja daiktus

Apie šią dekoravimo techniką, kuri šiuo metu tampa vis populiaresnė, žinoma gana daug, bet taip pat įdomi ir pati dekupažo istorija.

Dekupažas (decoupage) – tai daiktų dekoravimo įvairiais piešinėliais technika. Pats žodis kilęs iš prancūziškojo decouper – iškirpti, išpjauti. Ši technika suklestėjo XV amžiuje. Tuo metu įvairiais piešiniais buvo dekoruojami baldai: piešinys priklijuojamas ir daugybę kartų lakuojamas laku. Taip buvo sunku atpažinti, ar piešinys pieštas, ar ne. Viskas, kas iš popieriaus, – servetėlės, iškarpos iš laikraščių, žurnalų ir kitur, koliažas, montažas – visa tai yra dekupažo dalis. O jei dekoravimui naudojamos kitos medžiagos, – medis, kriauklės, audinys, karoliukai, – tai vadinama aplikacija.

Tiksli dekoravimo kilmės data nežinoma. Bet jis žinomas kaip XII amžiaus Kinijos valstiečių menas (potichomonia). Jo pavyzdžių rasta ir Azijoje, taip pat Rytų Sibire (manoma, kad iš čia jis plito į Kiniją).

Atnaujina ir papuošia

Kaip meno rūšis, pirmą kartą dekupažas minimas XV amžiaus pabaigoje Vokietijoje, kur iškirpti paveikslėliai buvo naudojami baldų dekoravimui. Taip pat Lenkijoje, kur rankomis spalvintais paveikslėliais buvo puošiami įvairūs objektai. XVIII–XIX amžiais šis dekoro būdas suklestėjo visoje Europoje ir buvo ypač populiarus karaliaus dvare. Damos dekupažo technika dekoruodavo skrybėlaičių dėžutes, perukų stovus, židinio priedangą ar kitus įvairiausius jaukius buities daiktelius. Dekupažą mėgo tokie žymūs žmonės, kaip Marija Antuanetė, Madam de Pompadour, lordas Baironas, Matisas, Pikaso’as.

Galima išmokti

Dekupažas – toks, kokį mes šiandien matome, – suklestėjo XVIII amžiuje. Pats pavadinimas kilęs iš Prancūzijos. Tačiau jo aukso amžiaus pradžia siejama su XVII amžiaus Venecija, kurioje tuo metu buvo labai išpopuliarėję tapyti ir kitaip dekoruoti baldai.

Dabar ši dekoravimo technika vėl labai madinga. Ja domisi ne tik dailininkai, bet ir kiti žmonės, laisvalaikiu mielai patys puošiantys savo buitį ir namus.

Dekoravimo darbų paroda Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 79/81A) veiks iki vasario 8-osios, o norintys geriau susipažinti su dekoravimo galimybėmis ir įsijungti į kūrybinės grupės veiklą kviečiami šeštadieniais užsukti į "Metidės" studiją (Aukštoji g. 7).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų