Tuo metu, kai Pietų Afrikos Respublikoje vyko svarbiausias planetos futbolo renginys, keliautoja ir fotografė Živilė Gerulaitienė, ko gero, buvo vienintelis pasaulyje žmogus, kurį prie televizijos ekrano traukė anaiptol ne sporto aistros.
Kas iš tos laimės
Alkanu žvilgsniu moteris ieškojo bet kokių šalies, kurioje ji su šeima praleido daugiau nei penkerius metus, ženklų. Vaizdų, kurie primintų mielas jai vietas.
Rojus žemėje – prieštaringai vertinamą šalį vadina Živilė. Pietų Afrikos Respublikoje praleistas akimirkas šiandien jai žadina prisiminimai, fotografijos ir įspūdžiai, spalvingais pasakojimais nugulę į jos neseniai pasirodžiusią kelionių knygą "Tolima. Artima".
Būtų keista, jei aistringa keliautoja, per 12 metų aplankiusi 40 pasaulio šalių, tarp pluošto puslapių nebūtų atradusi vietos savo numylėtam kraštui.
"Jei būtų galima ten perkelti draugus, artimuosius – būtų idealus variantas. Keiptaune, kuriame gyvenome, žmonės labai migruoja. Tad nelabai pavyko ten susikurti aplinką. Kas iš tų žinučių, "Skype"? Kas iš to, kad palaikai ryšį su draugais? Žiūriu, kad vaikštau rojuje, bet nuolatos viena", – į gimtinę galiausiai parginusias priežastis įvardijo moteris.
Stačia galva į avantiūrą
Živilė pripažino, jog tuo tarpu aplinkybės, atvedusios jos šeimą į Pietų Afriką, daug kam atrodė mažai įtikimos.
"Žmonės įprastai emigruoja dėl finansinių dalykų, mišrių santuokų, karjeros galimybių – tai suprantama. Mums buvo visiškai kitaip. Nuvažiavome į Pietų Afriką kaip turistai, ir ši šalis labai patiko. Po trijų dienų pradėjau juokauti, kaip gera čia būtų gyventi. Po penkių dienų jau pradėjome kalbėti rimtai, ėmėme domėtis, kaip čia situacija su nekilnojamuoju turtu. Matyt, tuo metu mums būtent to ir reikėjo – kažkokio stipraus pokyčio, naujų įspūdžių, išbandyti save", – prisiminė moteris.
Beveik nemokėdami kalbos, su dviem mažamečiais vaikais, kurių vienas netrukus turėjo pradėti lankyti mokyklą, pora ėmė kurti naujuosius savo namus už tūkstančių kilometrų nuo gimtojo krašto.
Nepaisant visų sunkumų, pasak Živilės, adaptacija svečioje šalyje nebuvo labai sudėtinga.
Sulaukdavo keistų klausimų
"Keiptaune žmonės labai paprastai bendrauja, geranoriškai priima svetimšalius, yra paslaugūs, atviri ir svetingi. Nors labai artimai susidraugauti su vietiniais vargu ar pavyks", – pastebėjo pašnekovė.
Moteriai į atmintį ypač ryškiai įsirėžė vienas pirmųjų dienų potyris. Ką tik namą įsigijusią ir įkurtuvių rūpesčių slegiamą šeimą netikėtai aplankė buvusių būsto šeimininkų draudimo agentas.
Sužinojęs, kad lietuviai nepageidauja jo paslaugų, žmogus svetimšaliams pasiūlė – tai būkime tiesiog draugais. Ir tokį pasiūlymą, gyvendama Pietų Afrikoje, Živilė išgirdo ne vienintelį kartą.
"Lietuvoje man to niekada niekas nėra pasakęs", – šypsojosi pašnekovė.
Živilė pripažino, jog gyvenant svetur teko atremti keisčiausius Lietuvoje likusių bičiulių bei artimųjų klausimus.
"Pavyzdžiui, klausinėdavo, ką mes valgome. Dieve, lygiai tą patį, ką ir Lietuvoje! Prekybos centrai Keiptaune – dešimtkart didesni nei čia. Afrika daugeliui atrodo atsilikęs laukinių kraštas. Žinoma, yra nemažai tokių vietų. Bet tik ne kalbant apie Johanesburgą, Keiptauną – pastarasis ne be reikalo yra įtraukas į gražiausių pasaulio miestų dešimtuką", – kalbėjo moteris.
Gyvenimas už tvoros
Ž.Gerulaitienės manymu, neįsimylėti Pietų Afrikos – neįmanoma. Jos pavadinimą moteris įrašytų į nuostabiausių jai šalių sąrašo pirmąją vietą.
"Tai be proto graži šalis. Nors jos grožis yra standartiškas – jis patinka visiems", – teigė Živilė.
Moteris prisipažino, jog jai net kiek apmaudu, kad sūnus ir dukra taip karštai nepasiilgsta Afrikos. "Jie labai laimingi Lietuvoje", – pastebi pašnekovė.
Živilė pripažino, jog Pietų Afrikoje tenka patirti tam tikrų apribojimų. Gyvenamuosius namus, mokyklas, vaikų laisvalaikio centrus čia juosia aukštos sienos, tėvai savo atžalas į kino teatrus, kitas pramogų vietas privalo nuvežti ir parsivežti – esą tokių saugumo priemonių griebiamasi, siekiant apsaugoti vaikus nuo pagrobimų.
"Nusikalstamumas šioje šalyje – jokia paslaptis. Nuoskaudos dėl apartheido bei priešprieša tarp baltųjų ir juodųjų vietos gyventojų – bent jau giliai širdyje dar jaučiama", – šalies realijas įvardijo pašnekovė.
Pasak Živilės, nieko nuostabaus, jog vaikai Lietuvoje negali atsidžiaugti laisve, kuri Pietų Afrikoje būtų neįsivaizduojama.
Į kalną – su krėslais
Aistringai keliautojai gyvenimo šioje šalyje metai asocijuojasi ir su ypač aktyviu periodu. Tuo laiku kasmet šeima į įspūdingas keliones išsiruošdavo mažiausiai po keturis kartus.
Įdomiausia, turtingiausia patirtimi Živilei išliko išvyka į Tanzaniją. Greičiausiai todėl, kad šios kelionės metu moteris įveikė 6 km aukščio Kilimandžaro viršukalnę.
"Tai pats didžiausias įspūdis iš to, ką esu nuveikusi. Kai tai padarai, užvaldo begalinė palaima. Įspūdis – nepakartojamas, jaučiausi kaip pagimdžiusi trečią vaiką", – šypsojosi moteris.
Dabar didžiausia keliautojos svajonė – pasiekti Everesto bazinę stovyklą. "Tik nerandu kompanijos. Tiems, kurie norėtų, tai yra per brangu, tų, kurie turi pinigų, tokie dalykai nevilioja", – prisipažino pašnekovė.
Moters skaičiavimu, kelių dienų žygis, padedant profesionaliam gidui, atsieitų apie 1000 dolerių.
"Aišku, galima rasti ir brangiau, priklauso nuo žmogaus poreikių. Teko stebėti, kaip į Kilimandžarą kopė vokiečiai – gidai jiems nešė net stalus ir krėslus. Bet visa tai nereikalinga. Nebent vyresniems žmonėms norisi komforto", – aiškino keliautoja.
Ne vien turtuolių privilegija
Živilė pripažino, kad šeimos finansinė padėtis leido išbandyti egzotiškiausius maršrutus. Tačiau moteris tvirtino, jog kelionių alkiui numalšinti nebūtina būti turtuoliu.
"Žinoma, palanku, kad mes priklausomi patys nuo savęs, nedirbame valdiškų darbų. Vyras turi savo verslą, kuriam vadovavo iš Afrikos. Kažkodėl daugelis galvoja, jog keliauti kainuoja labai brangiai. Mes mokame ne tokius pinigus, kurių prašo kelionių agentūros, nes viskuo rūpinamės patys. Štai keturiese daugiau nei mėnesį prabuvome Australijoje ir mums tai kainavo apie 20 tūkst. litų", – argumentavo pašnekovė.
Neseniai knygynus pasiekusioje knygoje "Tolima. Artima" Ž.Gerulaitienė pristatė 10 apybraižų iš savo klajonių po įvairias pasaulio šalis.
Moteris džiaugėsi jau sulaukusi palankių įvertinimų. Autorei malonu išgirdus, jog jos knyga skaitosi lengvai. Tačiau didžiausias komplimentas – kad skaitytojas patiria tokį pažinimo džiaugsmą, tarsi pats keliautų.
"Dinamika" – it gražus sapnas
Beje, knygos anotacijoje pristatoma, kad kadaise Živilė buvo legendinės grupės "Dinamika" vadybininkė. Kas tai – reklaminis kabliukas pirkėjams?
Moteris patikino, jog šis biografijos faktas – labai svarbus jos gyvenime. Tuo metu su patį populiarumo piką išgyvenusia "Dinamika" Živilė išmaišė Lietuvą skersai išilgai.
"Buvo labai linksmi, laimingi, kupini nuotykių ir juoko metai", – tvirtino pašnekovė. Renginių režisūros studijas Klaipėdoje baigusiai moteriai tai tapo tarsi sugrįžimu į nerūpestingą studijų metą.
Būtent nuo to laiko tarp grupės vadybininkės ir tuometės solistės Irmos Jurgelevičiūtės užsimezgė bičiuliškas ryšys.
"Žinau, kokia apie ją vyrauja nuomonė, bet Irma – ne tokia. Ji labai paprastas, nuoširdus žmogus. Tik gal per naivi, pernelyg pasitiki kitais. "Dinamikos" laikais buvome kone geriausios draugės. Tik dabar santykiai atšalo, nebendraujame, tiesiog atsirado dar vienas žmogus ir išsiskyrė mūsų požiūris į tam tikrus dalykus. Bet nenorėčiau apie tai plačiau šnekėti", – kalbėjo Živilė.
Durų paskui neužtrenkė
Šiuo metu savo fotoobjektyvu Živilė medžioja ne įspūdingus kraštovaizdžius ar tolimų kraštų gyvenimo realijas. Kaip sako pati moteris – ji užsiima komercine fotografija: paveiksluoja vestuvių, krikštynų, kitomis panašiomis progomis.
"Ko gero, vis dėlto labiau norėčiau būti keliautoja, o jau po to – fotografė", – šypsojosi pašnekovė.
Živilė rezga mintį, jog kai vaikai paaugs, galės sau leisti dalį metų praleisti Lietuvoje, kitą – Pietų Afrikoje.
"Dabar vienoje šalyje gyveni, kitos ilgiesi", – dabartinę būseną įvardijo pašnekovė.
Tačiau Gerulaičiai neužtrenkė paskui save durų. Sutuoktiniai su vaikais turi leidimą Pietų Afrikoje gyventi bei dirbti, šeima nepardavė ir savo namo Keiptaune.
Kaip juokauja Živilė, šiuo metu būste gyvena savi – jį išsinuomojo lietuvė.
"Kai už tiek kilometrų, tai ir svetimas lietuvis atrodo savas", – šypsojosi moteris.
Naujausi komentarai