Įleido šaknis Plutiškėse

Paprašyta prisistatyti, S.Mikalauskienė giliai atsidūsta. Paskui beria linksma greitakalbe, kad irgi daug vaidmenų gyvenime turi, bet svarbiausi iš jų – būti gera mama ir žmona. Ne mažiau S.Mikalauskienei svarbu gerai atlikti savo profesines pareigas.

"Pagal specialybę esu meno vadybininkė. Dirbu keliose įstaigose kultūros srityje. Kaip ir Liudas, esu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narė. Bandau suderinti daug darbų vienu metu", – tikina Sigita, pokalbio metu gananti namų pievelėje šėliojančius vaikus – septynerių Gintarę ir ketverių Joną.

Nuo tada, kai šeima prieš beveik aštuonerius metus atsikraustė į Plutiškes netoli Kazlų Rūdos, buvimas gamtoje tapo jų kasdienybe.

"Kai tik susituokėme, gyvenome Kaune, bute, bet Liudui ten trūko erdvės. Jis nuolat kalbėdavo apie nuosavą namą kur nors gamtoje. Dabar mūsų kiemas – beveik pusės hektaro dydžio. Yra ką veikti ir vaikams, ir tėvams", – džiaugiasi netoli kito garsaus operos solisto namų įsikūrusi šeima ir juokais kaltina tenorą Egidijų Bavikiną, kad per jį įleido šaknis Plutiškėse.

"Iš esmės Bavikinai kalti, – juokiasi Sigita, – kad atsikraustėme čia. Iš pradžių tik važinėdavome pas Liną ir Egidijų į svečius, kol galiausiai jie pasakė, kad Plutiškėse parduodamas namas", – pasakoja savo persikraustymo į užmiestį istoriją.

Kai tik susituokėme, gyvenome Kaune, bute, bet Liudui ten trūko erdvės. Jis nuolat kalbėdavo apie nuosavą namą kur nors gamtoje. Dabar mūsų kiemas – beveik pusės hektaro dydžio.

Dukrelė – tėčio kopija

Mikalauskų dukrelė lanko Kazlų Rūdos "Elmos" mokyklą-darželį, kuriame vaikai ugdomi pagal Valdorfo metodiką. Gintarė – pirmokė, Jonukas – tos pačios ugdymo įstaigos darželinukas.

"Šią mokyklą-darželį mums rekomendavo L.Bavikinienė, kuri ten dirba muzikos mokytoja. Viskas panašiai kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose, tik "Elmoje" kur kas daugiau kūrybiškumo", – atvirauja mama ir tvirtina, kad jų vyresnėlė Gintarė – tikra tėčio kopija.

Kadangi Liudas kilęs iš Tauragės, tad ir dukra paveldėjo tvirtą savo nuomonę ir žemaitišką charakterį. Kol kas abu tėvai smalsiai stebi, kas iš jos išaugs. Šiuo metu ją patraukė kanklės – Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykloje lanko kanklių pamokas.

Kitas mėgstamas Gintarės užsiėmimas – dainuoti drauge su tėčiu. Šią vasarą, minint Tarptautinę vaikų gynimo ir Tėvo dieną, operos solistai – Liudas Mikalauskas, Rafailas Karpis, Paulius Bagdanavičius ir Jonas Sakalauskas – uždainavo drauge su savo vaikais. Socialinius tinklus sudrebino tėčių ir jų atžalų "Aleliuja". Mama prisimena, kad dukrelė dar ilgai džiaugėsi, kaip smagu buvo dainuoti ir filmuotis vaizdo klipe.

Gyventi kaime paprasčiau

Paklausta, kaip spėja atlikti visus darbus ir dar vežioti Gintarę su Jonu į įvairius būrelius, veikli moteris giria savo naujaisiais namais tapusią Kazlų Rūdą.

"Čia gyventi kur kas paprasčiau. Atstumai miestelyje nedideli, tad dirbdama galiu viską lengvai suspėti", – džiaugiasi uoli mama, nuolat rašanti sau priminimus specialioje darbų planavimo knygoje, kad per rūpesčius nepamirštų vaikų popamokinių veiklų.

Sigita džiaugiasi, kad lygiai prieš metus į Plutiškes atsikraustė ir jos tėveliai iš Kauno, tad nuo to laiko gyvenimas kaime pasidarė dar smagesnis.

"Ne dėl to, kad dabar turiu kam palikti vaikus, bet todėl, kad dabar galime eiti drauge pasivaikščioti ar pavakaroti. Jei reikia, turime puikią ateinančią ir kaimynystėje gyvenančią auklę", – atvirauja S.Mikalauskienė, namuose auginanti dar ir dvi kates, prieš metus pasiimtas iš prieglaudos.

Smėlis su Čile savo išdaigomis moka paįvairinti kasdienybę ir labai gražiai sutaria su vaikais. Apie šunis pora negalvoja, nes abu – tiek Liudas, tiek ir Sigita – vadina save katinų žmonėmis.

"Kiek save atsimenu, visada auginau katinus. Lygiai toks pats katinų žmogus yra Liudas", – juokiasi jo žmona, pirmąsyk pamačiusi savo būsimą vyrą Pervalkoje.

Nuoširdu: mažojo Jonuko krikštynos – krikščioniško gyvenimo pagrindas, itin svarbi šeimos šventė.

Išsyk krito į akį

"Tai nutiko prieš trylika metų. Mano tėtis lanko Kauno kultūros centro mišrų chorą "Gintaras". Kiekvieną vasarą visi choristai su šeimomis važiuoja į Pervalką, kur praleidžia savaitę kitą. Taip ir tą lemtingą vasarą atostogavome su choristais, bet tarp jų buvo vienas naujas žmogus – Liudas. Pasirodė toks charizmatiškas, o kai uždainavo… Išsyk krito į akį", – prisimena judviejų pažintį Sigita, nuo to karto likusi su Liudu visiems laikams.

Pasirodo, būsimasis vyras puikiai pažinojo Sigitos tėvelius, nes kurį laiką dainavo tame pačiame chore. Kaip vėliau (jau savo žmonai) prisipažino pats operos solistas, tąkart jis nelabai norėjo važiuoti. Bet juokais atsivertęs kažkokį žurnalą pamatė horoskopų prognozes – Svarstyklėms penktadienis yra puiki diena pasimatymams. Su ta mintimi ir išvyko į Kuršių neriją.

"Sėdime, pamenu, prie Kuršių marių ir kalbamės apie horoskopus, o netrukus išsiaiškiname, kad abu esame to paties Zodiako ženklo – Svarstyklės", – juokiasi Sigita, rugsėjo 29-ąją šventusi savo gimtadienį. Spalio 11-ąją savo 36-ąjį tortadienį minės ir Liudas. Pernai pora gimtadienius sulipdė į krūvą, o šįmet per užgriuvusius darbus dar nežino, kaip ir kur švęs.

Drauge rengia festivalius

Kokie darbai neduoda galvoti apie tokias svarbias šventes? Tradiciniai muzikos festivaliai, kuriuos kasmet su bendraminčių būriu organizuoja Mikalauskai. Paskutinį rugsėjo savaitgalį nuskambėjo Skarulių ir Paberžės muzikos festivalių baigiamieji akordai.

"Dabar jau galėsime lengviau atsipūsti, – žvaliai aiškina Sigita, drauge su Liudu organizuojanti net keturis muzikos festivalius visoje Lietuvoje. Jos vyras labiau reiškiasi kaip festivalių meno vadovas, programų sudarytojas, o Sigitos darbas – komunikacinis: rašyti projektus, ieškoti finansavimo, vėliau – kontroliuoti renginio eigą.

"Esame komanda, pasiskirsčiusi darbais, į kuriuos bandome įtraukti visuomenę, kultūros centrus, savivaldybes, verslininkus. Mūsų tikslas – per muziką suvienyti žmones ir prikelti gražias istorines vietas naujam gyvenimui", – tikina pašnekovė.

S.Mikalauskienė turi omeny Skarulius (Skaruliai yra Jonavos miesto dalis, esanti visai netoli nuo AB "Achema" – aut. past.), kur stovi nuostabaus grožio mūrinė Skarulių Šv.Onos bažnyčia. Kitais metais ji švęs 400 metų jubiliejų. Rengdami joje muzikos festivalį, Mikalauskai sumanė atkreipti visuomenės dėmesį į šią primirštą šventovę.

Genai: iš garsaus operos solisto L.Mikalausko dukrelė Gintarė paveldėjo ne tik muzikalumą, bet ir tvirtą charakterį.

Paberžėje pasodino berželį

Paberžė Sigitai ir Liudui – ne tik Tėvo Stanislovo atilsio, bet ir jų Santuokos sakramento gavimo vieta. Moteris prisipažįsta neturėjusi progos matyti Tėvo Stanislovo gyvo, bet daug apie jį girdėjusi, skaičiusi, buvusi prie jo kapo.

"Paberžėje atsidūrėme lygiai prieš dešimtmetį. Ieškojome bažnyčios, kur galėtų vykti mūsų tuoktuvių ceremonija. Norėjosi rasti tokią vietą, kur vos įžengę akimirksniu pajustume – čia, ir viskas, – susijaudinusi pasakoja Sigita. – Pamenu, apvažiavome tikrai daug bažnyčių, kol pasiekėme Paberžę. Žiema, visur pripustyta. Vos išlipusius iš automobilio mus pasitiko Regina Galvanauskienė – Tėvo Stanislovo valdų patikėtinė. Pavadino vidun, papjaustė lašinių, pavaišino arbata. Taip gražiai mus sutiko, o dar ta Paberžės aura taip mus užbūrė, kad savo santuoką prieš Dievą nusprendėme įtvirtinti būtent ten."

Vėliau čia ėmė rengti koncertus, edukacijas, o galiausiai pora su bendraminčiais – labdaros ir paramos fondu "Viltis-Vikonda", nusprendė Tėvui Stanislovui atminti paskirti ir visą festivalį. Rugsėjo 29-ąją, festivalio uždarymo dieną, yra Tėvo Stanislovo gimtadienis. Beje, tą pačią dieną gimusi ir Sigita.

Moteris pasakoja, kad savo vestuvių dieną abu su Liudu pasodino ten berželį. Tai dabar kasmet vis žiūri, kiek paaugo judviejų santuokos liudininkas. "Oi, jau už žmogų didesnis. Sparčiai kyla į dangų", – džiaugiasi Sigita ir sako, kad jiems su Liudu Santuokos sakramentas bažnyčioje visuomet reiškė labai daug.

Tai nebuvo tik noras rasti gražią iškilmingos ceremonijos vietą. Ji skeptiškai vertina posakį, kurį dažnai girdime šiais laikais, kad antspaudas pase nieko nekeičia.

"Antspaudas gal ir nieko nekeičia, bet nusistatymas, su kuriuo žmogus eina būtent į santuoką, o ne į kažkokį gyvenimą kartu – be pasižadėjimo vienas kitam, be priesaikos būti kartu ir laimėje, ir varge iki mirtis išskirs, reiškia daug. Bažnyčioje prisieki prieš Dievą, kad būsi su savo žmogumi visą gyvenimą", – sako garsaus operos solisto žmona.

Su dukrele kalba rožinį

Mikalauskai – nuoširdžiai tikintys, o tikėjimą savo vaikams bando skiepyti per savo pavyzdį. Didžioji dauguma jų organizuojamų muzikos festivalių prasideda šv.Mišiomis, į kurias Mikalauskai stengiasi imti ir savo vaikus.

"Gintarei – septyneri. Ji jau supranta ir žino, kaip elgtis šv.Mišių metu. Už tai turėčiau būti dėkinga Liudui, kaip ir už tas vakarines maldeles, kurias jis, kai tiktai gali, kalba drauge su dukra", – atvirauja mama.

Kol dukra su tėčiu prieš miegą kalba rožinį, Sigita migdo mažąjį Jonuką, kuriam melstis drauge dar nepavyksta – per mažai kantrybės ir per daug noro kažką veikti. Ji laukia meto, kai sūnelis paaugs ir jiedu galės prisijungti prie bendrų šeimos vakarinių maldų.

Ar, turint omenyje įtemptą L.Mikalausko darbų grafiką, žmona ir vaikai dažnai mato jį namuose? Pasirodo, Mikalauskų devizas – ne kiekybė, o kokybė. Atsibosti vieniems nuo kitų negresia – abu sutuoktiniai šiuo metu apipilti darbų darbelių. Laisvesnę minutę radę abu traukia vienas kitą per dantį: "Na, kaip mums sekasi suderinti darbą ir šeimą? Nesiseka… Bet mes labai stengiamės."

Pirties ritualas

Sigita ir Liudas vadina save tėvais, kurie auga drauge su vaikais. Kai randa laisvų akimirkų, sėda į automobilį ir šauna į numylėtą Birštoną, į kokį vandens ir pramogų parką ar SPA. Tuomet išsijungia telefonus ir mėgaujasi visos šeimos buvimu kartu.

Kita laisvalaikio veikla, kurią mėgsta visi šeimos nariai, – pasivaikščiojimai gamtoje. Sigita tikina, kad anksčiau vis lėkdavę į Anykščius, bet paskui atradę, kad visai panosėje turi nuostabius Kazlų Rūdos miškus.

"Kai keliaudavome su šiaurietiškomis lazdomis, tiesiog apmaudu būdavo, kiek grybų aplinkui matydavome. Paskui jau net kuprines pradėjome imti, kad būtų kur juos krauti", – juokiasi ji.

Staiga Sigita prisimena ir dar vieną malonumą, kurio centrine ašimi, atsikrausčius gyventi į kaimą, tapo būtent Liudas. Plutiškėse Mikalauskai turi pirtį, kurią operos solistas kuria mažiausiai du kartus per savaitę. Ją labai mėgsta dukrelė Gintarė, išbūnanti su tėčiu ilgiausiai. Kartais į ją pasikaitinti ateina kaimynai, atvažiuoja draugai.

"Liudas labai mėgsta perti, turi įvairių vantų. Žodžiu, pirtis – tai mūsų rudens, pavasario pagrindinis ritualas. Kadangi gyvename beveik ant Plutiškių tvenkinio kranto, tai vasarą ten maudomės, o žiemą gaivinamės po pirtelės", – pasakoja Sigita ir sako, kad kaime yra veiklos bet kuriuo metų laiku. Žiemą, paspaudus šaltukui, jiedu su Liudu nuo tvenkinio nuvalo sniegą ir čiuožinėja su vaikais.

Ypatingieji pirmadieniai

Paklausta, ar kaimiška buitis nekamuoja buvusių miestiečių, Sigita tik nusikvatoja. Pasirodo, turi Mikalauskai ir daržą, ir šiltnamį, ir didžiulį plotą žolės, kurį mielai, sėdęs į savo traktoriuką, pjauna Liudas. Jam tai atgaiva.

O Sigita su Gintare užsiima daržininkyste. Abi visko prisėja, o paskui džiaugiasi pomidorų, morkų, agurkų, moliūgų, cukinijų derliumi. Žiemai šio bei to užšaldo.

Sigita išduoda, kad Liudas, kai uždera daug agurkų ir pomidorų, mėgsta juos marinuoti. Savęs ji nelaiko didele šeimininke. Labiausiai jai patinka ką tik nuskintos daržovės. Moteris džiaugiasi, kad natūralus maistas iš ūkininkų – bene didžiausias jų gyvenimo Plutiškėse pranašumas. Iš vieno kaimyno perka pieną, iš kito – kiaušinius ar mėsą. Daržovių patys užsiaugina. Tad parduotuvių produkcijos prireikia tik kasdieniam valgiaraščiui paįvairinti.

Ar turi patiekalą, kuris kvepėtų švente? Gardžiausias šventės kvapas – grilio dūmas. Liudo žmona juokiasi, kad mėgsta su vyru savaitgaliais pauostyti, iš kurios pusės pakvimpa čirškinama mėsa. Tuomet jau aišku, pas ką eiti į svečius.

"Kaimynystėje gyvena keturios šeimos, su kuriomis labai gražiai bendraujame. Susirenkame tai pas vienus, tai pas kitus. Būna daug šnekų, po kiemą lakstančių vaikų triukšmo, gardaus kepamos mėsos kvapo", – su pasimėgavimu pasakoja apie bendrystės idilę S.Mikalauskienė.

Paklausta apie šeimos tradicijas, Sigita išsyk mini pirmadienius. Anot jos, meno žmonės gyvena šiek tiek kitokiu ritmu. Tad pirmadieniai jau seniai tapo jų šeimos laisvadieniais. Kalėdų proga Mikalauskai nedovanoja vienas kitam dovanų (tik vaikams), o renkasi kokią tolimesnę kelionę su šeima. Vasarą turi tradiciją važiuoti į Pervalką – ten kadaise susipažino.

"Stengiamės džiaugtis viskuo: ir laisvesniu darbų grafiku, kai lieka daugiau laiko pabūti su šeima, ir darbingu kalendoriumi, kai tenka suktis kaip bitėms savo mėgstamų veiklų sūkuryje", – atsisveikina S.Mikalauskienė.