Santakos parkas sekmadienio popietę skendėjo baltuose dūmuose – griaudėjant pabūklams į gyvosios istorijos festivalį "Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę" susirinko keli šimtai žmonių.

Įsikūrė šeštadienį

Dar šeštadienį Santakos stadiono pašonėje, medžių paunksmėje, įsikūrė sukilimo dalyvių palapinių miestelis. Prieš 150 metų vykusį partizaninio pobūdžio mūšį atkurti čia susirinko daugiau nei 80 dalyvių iš įvairių Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos istorijos rekonstrukcijos klubų.

Keliasdešimt iš baltos medžiagos, kelios iš eglišakių pastatytos palapinės ano meto drabužiais vilkintiems sukilėliams tapo laikinais namais.

Sekmadienio rytą iš sukilėlių stovyklos sklido degančio laužo dūmai, dumplių ir arklių žvengimo garsai – čia galėjo užsukti kiekvienas norintysis. Autentiška aplinka, dalyvių apranga tarsi nukėlė į XIX a. Didžioji dalis sukilėlius vaidinančių dalyvių – lenkai. Apie 11 val. keliasdešimties sukilimo drabužiais vilkinčių žmonių procesija patraukė į Šv.Jurgio bažnyčią.

Priekyje žygiavo vaikai, vienuolis, o už jų – lenkų sukilėliai, nešini ištiesintais dalgiais ir muškietomis. Paskui vyrus sekė moterys, o procesijos pabaigoje žygiavo lietuvių sukilėliai, kuriuos buvo galima atskirti iš baltų drabužių.

Užsukę bažnyčion, sukilimo inscenizacijos dalyviai klausėsi Mišių. Savo ginkluotę jie paliko prie bažnyčios durų – ją saugojo vienas sukilėlių.

Žurnalistams užsukus į stovyklą buvo galima įsitikinti, kad inscenizatoriai nusiteikę rimtam vaidinimui – vienas stovyklos vadų greitai sušaukė sukilėlius, pastarieji išsiskaičiavo ir drausminga kuopa nužygiavo bažnyčios link.

Baudžiamoji ekspedicija

Mūšis prasidėjo įdienojus, tačiau publika rinkosi itin vangiai – prie aptverto mūšio lauko jų atėjo gerokai mažiau, nei į pernai vykusią Napoleono perskėlimo per Nemuną inscenizaciją.

Pasak Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus Karybos istorijos vyriausiojo muziejininko Algimanto Daugirdo, šia mūšio inscenizacija buvo siekiama parodyti, dėl ko kildavo konfliktai tarp imperinės Rusijos ir Abiejų tautų respublikos gyventojų.

Mūšyje susirinkę kauniečiai galėjo išvysti situaciją, kai, rusų kareiviams prievarta iš kaimų imant į rekrūtus lietuvius ir lenkus, juos miške užpuola sukilėliai. Pralaimėjusi miške, tačiau išsigelbėjusi rusų kavalerija prašo pastiprinimo. Kariuomenės vadovai pasiunčia baudžiamąją ekspediciją, kuri po išdaviko pranešimo apsupa sukilėlių stovyklą.

"Tais laikais tikrai atsirasdavo išdavikų – paprastai jiems rusai sumokėdavo 50 sidabrinių. Tai sudarė visų metų lietuvio uždarbį, tad pagunda buvo didelė. Karybos istorijoje skaičiuojama, kad šiuo laikotarpiu įvyko per 400 tokių susidūrimų. Įdomus faktas, kad daugiausiai sukilimo mūšių vyko Kauno gubernijoje – beveik du kartus daugiau nei Vilniaus ir Augustavo kartu", – pasakojo A.Daugirdas.

Patenkinti ne visi

Renginyje dalyvavo itin nedaug žmonių ir susirinkusieji liko patenkinti istoriniu spektakliu, tačiau nusivylė organizacija. Renginyje sutikta kaunietė Gražina pasigedo smulkiųjų verslininkų.

"Kad rengiamas mūšis – puiku, tačiau buvo galima pagalvoti ir apie tai, kad, spiginant kaitriai saulei, norėsis atsigerti ar užkasti. Deja, norint ko nors nusipirkti, teko kulniuoti iki Senamiesčio kavinių. O kas gali ateiti į tokį renginį per ilgąjį savaitgalį, kai toks oras? Manau, data parinkta tikrai netinkamai", – už rankos laikydama mažametį sūnų sakė kaunietė.

Savivaldybė šiam renginiui skyrė 50 tūkst. litų.

Komentaras

Sigitas Sidaravičius, Kauno regiono Turizmo informacijos centro vadovas

Taip, šiame renginyje dalyvavo tik keli šimtai žmonių – tie, kurie neišvažiavo prie jūros, tačiau viską atpirko Joninių šventė, kur žmonių buvo tikrai daug. Kas norėjo, tas žinojo apie mūšį, nes apie tai buvo skelbta visose informacijos priemonėse. Manau, viską atpirko kokybė. Tikėjomės, kad daug žmonių neateis. Mažesni mastai nei pernai, tačiau nemanau, kad buvo prastesnis vaizdas. Turime minčių dėl kitų metų renginio, tačiau vėl viskas priklausys nuo savivaldybės.