Ryškios languotos kelnės? Nebent, jei esate klounas. Smulkūs dryžiukai? Nedera. JAV išleisti stiliaus patarimai padeda valdžios vyrams atsakyti į pagrindinius klausimus apie drabužį.

Arba – arba

Valdžios vyrų aprangą tik kukliai kritikuoti, kaip, pavyzdžiui, "jis šiek tiek nepataikė..." nedera: arba rengiesi teisingai ir sėkmingai kopi karjeros laiptais, arba ne.

"Drabužis kuria žmogų", – sakė rašytojas Markas Twainas. "Nuogi žmonės arba išvis neturi įtakos visuomenei, arba turi labai nedaug", – sako Nicholas Antongiavanni. Jis įsitikinęs, kad dauguma jaunų vyrų, norinčių padaryti karjerą, visiškai nemoka rengtis: "Negali būti truputį blogai apsirengęs, kaip ir truputį nėščia moteris. Arba rengiesi gerai, arba ne."

Stilius pagal N.Machiavellį

Knygynų lentynos lūžta nuo knygų apie rengimosi stilių, tačiau pasirodžiusi N.Antongiavanni knyga "The Suit" – išskirtinė. Joje autorius rengimosi taisykles derina su garsiojo Niccolò Machiavellio filosofija.

Michaelis Antonas – toks tikrasis knygos autoriaus vardas – puikiai pažįsta ne vieną valdžios žmogų, nes ilgus metus rašė kalbas JAV prezidentui George'ui W.Bushui, valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir Rudolphui Giulianiui, kai šis dar buvo Niujorko meras.

"Žmonės vadovą daugiau vertina akimis nei jausmais, nes regėti gali visi, jausti – ne kiekvienas. Kiekvienas mato tai, ką rodai, o tokį, koks tu esi iš tikrųjų, jaučia tik vienas kitas, bet ir jie nedrįsta išsakyti savosios nuomonės, jei ši prieštarauja daugumos nuomonei, ginančiai valstybės valdovą", – rašė N.Macchiavellis savo garsiajame kūrinyje "Valdovas". Remdamasis būtent šia knyga N.Antongiavanni rašė savąją stiliaus bibliją.

Ryšku – tik juokdariams

Esate žemo ūgio? Tuomet jokių stambių raštų. Ir atminkite: tamsūs audiniai mažus vyrus ne tik palieknina, bet ir paaukština. Esate stambus? Geriausia dėvėti raštuotų audinių drabužius, ir patartina – dvieilius kostiumus. Jokiu būdu nepasiduokite mados gundymams dėvėti uždarus švarkus su daugiau nei dviem sagom.

Platūs klubai? Savąjį gelbėjimo ratą paslėpsite pasirinkęs švarką su šiek tiek paplatintais pečiais. Juostelės, langeliai ir kitos grožybės – ne jums, nes atrodysite juokingesnis, nei to norėtumėte. Arba toks, kaip rašo autorius skyrelyje apie ryškiai languotas kelnes: "Tiesą sakant, niekas nedraudžia mūvėti tokių kelnių, tačiau tokiu atveju nepamirškite ir kitų aksesuarų: raudonos guminės nosies, didelių batų..." Ir klouno šypsenos.

Lietpaltį – šalin

Vyrai, kurie nori rengtis originaliai ar pabrėžtinai individualiai, N.Antongiavannio patarimus galbūt palaikys nuobodžiais ar net mieščioniškais.

Pagrindiniu drabužiu jis, pavyzdžiui, siūlo ne kostiumą iš audinio su smulkiais dryžiukais, kurio švarkas derėtų ir prie džinsinių kelnių, bet paprastą pilką arba mėlyną kostiumą, kurį lengviausia priderinti prie kitų drabužių ir spalvų. Prie jo – šešeri balti ir šešeri šviesiai mėlyni marškiniai, kelios poros juodų batų, kuklūs kaklaraiščiai ir paltas šaltesniam orui.

Lietpaltis valdžios vyrams – tabu ("Skirtas dėvėti tranšėjose, ten ir turi būti dėvimas"), lygiai kaip papuošalai, dažyti plaukai, auskarai įvairiose kūno vietose, virš kaktos pakelti akiniai nuo saulės. Žodžiu – visa tai, ką šiandien galima išvysti ne tik gatvėje, bet ir valdžios koridoriuose.

Mados gimdymo trauma

Praėjo dar ne tiek daug laiko nuo tada, kai vyrai nebepajėgė atsispirti išorės spaudimui ir ėmė stengtis pabrėžti savo individualumą, nebevengti papuošalų. Dar aštuntąjį dešimtmetį, kai mados pramonė ėmė siūlyti vyrams ryškių spalvų marškinius ir kostiumus, užuolaidas primenančius kaklaraiščius su ilgiausiais apykaklės kampais, jie išsivadavo iš prievartos būti solidiems.

Pagaliau net moterų žurnalai ėmė skelbti: vyrai turi rasti drąsos būti spalvingi. Meilutis vyras, kurį M.Antonas vadina klounu, dienos šviesą išvydo beveik per prievartą – buvo ištrauktas replėmis.

Knygos apie stilių autorius įsitikinęs: linksmų spalvų beformius drabužius dėvintis vyras pažemino vyrišką autoritetą, visiškai užgožė pavaldinius gąsdinantį patriarcho paveikslą.

Vyriškas koziris

Kažkada, ketvirtąjį dešimtmetį, britų psichoanalitikas Johnas Carlas Flügelis parašė pirmąją knygą apie psichologijos ir mados ryšius ("The Psychology of Clothes"). Joje analizuojama, kaip vyro išvaizda daro įtaką siekiant valdžios.

Jo knygoje skelbiama, kad būti apsirengusiam yra ne tas pats, kaip dėvėti drabužius. Vyras nesirengia norėdamas atkreipti į save dėmesį: sumaniai parinkdamas drabužius jis gali taip save pateikti, kad nė nekils abejonių dėl to, ar šis žmogus gali būti valdovas.

Kaip savo tezės įrodymą psichoanalitikas nurodo buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną, kuris per pirmąją rinkimų kampaniją rengėsi labai prastai, tačiau gavęs ženklą Niu Hempšyre apsivilko vadinamąją Vašingtono uniformą – mėlyną kostiumą su baltais marškiniais ir raudonu kaklaraiščiu. Ir laimėjo. Jau būdamas prezidentas, jis susipažino su garsiąja Donna Karan ir ėmė dėvėti jos kostiumus.