Trys užsienio kino režisieriai atvyko į Vilnių tam, kad dokumentiniuose filmuose įamžintų tris mėnesius truksiančios viešnagės įspūdžius.

Žvilgsnis iš šalies

Režisierius subūręs projektas "Docres VNO" yra viena iš trylikos edukacinės programos "Europos menų mokykla" dalių. Programoje dalyvaujantys meno studentai ir jaunieji menininkai iš užsienio ir Lietuvos savo darbus, sukurtus kolektyvinėse ir individualiose dirbtuvėse, skirs Vilniui.

Jaunųjų kino menininkų kūrybą vienys vienas bendras motyvas – "Vilnius – miestas, kurio nepažinojau".

"Siekiama sukurti tris filmus, kurie reprezentuotų Vilnių, parodytų, koks jis užsieniečių akimis", – pasakojo "Docres VNO" vadovė – šiemet nacionaliniuose televizijos ir kino apdovanojimuose "Sidabrinė gervė" ne vienoje kategorijoje įvertinta bendrovės "Filmų era" prodiuserė ir režisierė Rasa Miškinytė. Ji pabrėžė, jog tokio pobūdžio projektai pasaulyje reti, o Rytų Europoje – tai vienas pirmųjų bandymų.

Kurti dokumentines juostas nuspręsta dėl fizinių ir finansinių galimybių – vaidybinėms reikia didelės filmavimo komandos ir aktorių. O dokumentikos projektuose kartais režisierius visą darbą nudirba vienas pats – nuo idėjos iki filmavimo, montavimo ir įgarsinimo. Kaip tik tokios nelengvos žaidimo taisyklės buvo pasiūlytos projekto "Docres VNO" atrankos dalyviams.

Jauni, bet ne naujokai

Žaisti pagal šias taisykles panoro nemažai jaunų ir talentingų kino pasaulyje pradedančių įsitvirtinti menininkų. "Tai žmonės, kurie jau pradėję rašyti savo filmografiją, žengiantys į profesionalų gyvenimą", – pasakojo projekto vadovė, pristatydama tris užsienio režisierius: belgą Bramą Crolį, latvį Dzintarą Dreibergą ir estę Kristin Raup.

Atrinkti juos padėjo Latvijos kino centras, Estijos kino fondas ir tarptautinė prodiuserių bendrovė "Associate Directors".

2002 m. debiutavusi dokumentinių ir meninių kino filmų režisierė estė K.Raup yra sulaukusi pripažinimo ne viename Estijos ir užsienio kino festivalyje. Latvis Dz.Dreibergas, savo kūrybinę karjerą pradėjęs 2005 m., yra sukūręs kelis trumpo metražo meninius ir dokumentinius filmus. Jie taip pat sulaukė pripažinimo ne tik jo gimtinėje. Šiuo metu latvis režisuoja pirmą pilno metražo darbą.

Belgijoje gyvenančio kino režisieriaus ir prodiuserio B.Crolio vardas taip pat nėra naujas kino pasaulyje. Ir išgarsėjo jis būtent dokumentiniais filmais.

Anot R.Miškinytės, teikti pirmenybę šalių kaimynių režisieriams buvo nuspręsta dar projekto pradžioje. "Kiek galima vakariečių akimis žiūrėti – norisi ir kaimynų", – kalbėjo ji.

Tiesa, prodiuserė pripažįsta, kad visiems trims projekto dalyviams šios vasaros pažintis su Vilniumi nėra pirmoji – latvis ir estė čia pabuvojo vaikystėje, belgas Lietuvos sostinėje lankėsi net keletą kartų. Tačiau šių režisierių požiūris į Lietuvos sostinę esą dar nesusiformavęs. "Vienas susipažįsta vos pagriebęs kamerą, kitas – vaikščiodamas aplinkui ir mąstydamas", – apie kūrybinio proceso subtilybes kalbėjo R.Miškinytė.

K.Raup "Vilniaus dienai" sakė, kad pažinti Vilnių stengiasi bendraudama su žmonėmis. "Tai tikriausiai geriausias būdas", – įsitikinusi režisierė.

Belgų menininkas B.Crolis neslėpė, jog Vilnius jam pažįstamas iš lietuvių dokumentikos, o šis projektas – tarsi būdas priartėti prie Lietuvos dokumentinių filmų režisierių. "Neketinu jų kopijuoti, tačiau jie man – įkvėpimas ir atspirties taškas", – lietuvių dokumentininkus gyrė belgas. Miestą jis irgi tyrinėja kasdieniškai – važinėdamas dviračiu, susitikdamas su žmonėmis, lankydamasis parduotuvėse. Regis, nė vienas jų neketina dažno lietuvio akims tokio mielo "atvirukinio" Vilniaus portreto.

Kontrolės neišsižada

Kol kas, kūrybinis procesas, regis, tebėra pradinės stadijos. R.Miškinytė pripažino, kad sugalvoti temą nepaprasta. "Kiekvienas turi rasti temos raktą", – lyriškai apie menininkų kūrybines kančias pasakojo patyrusi prodiuserė.

Beje, sugalvotą temą režisieriams teks pristatyti projekto vadovams – jie pasiliko teisę idėją apsvarstyti, tikslinti ar taisyti. "Nenorime, kad būtų nueita tais pačiais keliais", – aiškino R.Miškinytė.

Per visą viešnagę kino menininkai bus visapusiškai aprūpinti: jiems nuomojamas butas, jie gaus filmavimo kameras, garso įrašymo ir kitą reikalingą kinui kurti įrangą. Montavimo darbai vyks projekto organizatorių įkurtoje skaitmeninėje kino laboratorijoje "MediaLAB" Užupyje. Ją projekto vadovė vadina išsipildžiusia svajone.

"Norisi eiti progresyviu technologijų keliu, Lietuvoje išvysti kino darbų grandinę. "MediaLAB" bus ta techninė bazė, kurioje žingsnis po žingsnio bus kuriamas kinas: nuo projekto paruošimo iki išplatinimo", – žadėjo R.Miškinytė. Beje, bendrovei "Filmų era" dar teks aiškintis projekto partneriams, ar kino laboratorija įrengta ne už filmui kurti skirtas lėšas (projektas "Docres VNO" iš dalies finansuojamas Europos Komisijos lėšomis. Jo biudžetas – 479,7 tūkst. litų, iš jų 337,7 tūkst. litų skiria LR Kultūros ministerija, 142 tūkst. litų – Europos Komisija).

Bendra trijų filmų premjera planuojama vėlyvą rudenį – lapkričio 20 d. Itin intriguojamai skamba premjeros vieta – naujame sostinėje atsidarysiančiame kino teatre "Pasaka" (informacija apie šį kino teatrą kol kas neskelbiama). Vėliau jie bus išleisti DVD formatu.