Po ketverių metų visiškos tylos būtent Lietuvos žiniasklaidai į kelis klausimus atsakyti sutiko Ukrainos žvaigždė Verka Serdiučka, o ilgą laiką 2017 m. konkurso favoritu laikytas italas Francesco Gabbani savo įtemptame grafike laiko lietuviams atrado tik sužinojęs, kad V. Neviera jį kalbins itališkai.

Ukrainos sostinėje Kijeve gegužės 13 d. baigėsi tikriausiai viena kontraversiškiausių „Eurovizijų“ šio konkurso istorijoje. Konkursą rengė šalis, kurioje vyksta karas, jame nedalyvavo Rusijos atstovai, o organizacinis komitetas atsistatydino likus trims mėnesiams iki renginio, tačiau konkursas įvyko – jį su jausminga daina „Amar Pelos Dois“ laimėjo portugalas Salvadoras Sobralis. Kokia ši popkultūros fiesta buvo tiems, kurie dirbo užkulisiuose, LRT KLASIKOS laidoje „Džinsai“ dalijosi D. Matas ir V. Neviera.

Interviu virtuvė

D. Matas pripažino, jog jį, kaip žurnalistą, labiausiai žavėjo didelis tempas, kuriuo turėjo dirbti delegacijos, ir nuolatinė dinamika.

„Kartais, žiūrint konkursą televizoriaus ekrane, gali atrodyti, kad nieko čia sudėtingo: atvyksta atlikėjai, gražiai apsirengia, užlipa ant scenos, tris minutes dainuoja kūrinį, ir tiek žinių.

Tačiau iš tiesų tempas yra žvėriškas: visas dvi savaites – nuolatiniai interviu žiniasklaidai, susitikimai su kitomis delegacijomis, o, kai atlikėjai nuvyksta į areną repetuoti, ten praleidžia 12–13 valandų. Tad galima suprasti, kad konkurso dalyviai iš tiesų pavargsta, o dar norisi ir mieste pabūti, aplankyti objektus. Tempas yra tikrai didelis, ir tam reikia pasiruošimo“, – teigė žurnalistas.

Tad visiškai nenuostabu, kad interviu čia vyksta konvejerio principu, ypač – jei norima kalbinti tuos atlikėjus, kurie yra daugumos žiniasklaidos atstovų favoritai.

„Mes, pavyzdžiui, derinome interviu grafiką tiek su Italijos, tiek su Australijos atstovais. Be abejo, jie žiniasklaidos dėmesio sulaukė daug, į tai atsižvelgė ir jų delegacijos: sudėliojo interviu grafikus, taip pat teiravosi, apie ką planuojama kalbėtis. Tačiau ir kiekvienas atlikėjas diktuoja interviu tempą ir tai, kiek jis prisileidžia žurnalistą prie savęs, kiek atskleidžia įvairių detalių.

Mane labai sužavėjo Australijos atstovas. Nors jis dar labai jaunas dainininkas, jam – tik septyniolika, man labai patiko jo minčių raiška ir kiek jis daug apie save atskleidžia: jis pasakojo ir apie savo šeimą, ir apie savo muzikinio kelio pradžią. Bendravo pakankamai atvirai, nuoširdžiai“, – pasakojo D. Matas.

Tačiau kiti atlikėjai, jo teigimu, nevengia prisidengti tam tikra kauke: kalba tik apie savo kūrinį, apie tai, kaip jie mėgaujasi žiniasklaidos dėmesiu ir per daug nesileidžia į detales.

„Kai kalbėjomės su Italijos atstovu, jau žinojome, kad jo anglų kalba nėra tobula ir tikėjomės, kad interviu būtų gilesnis ir nuoširdesnis, jei jį kalbintume itališkai. Vytas moka šią kalbą, ir būtent jis uždavinėjo klausimus Italijos atstovui“, – kalbėjo D. Matas.

V. Nevieros teigimu, iš Italijos delegacijos atsakymo laukti reikėjo pakankamai ilgai, tad Lietuvos delegacija nusprendė, kad jie būtų greičiau pastebėti, jei jiems parašytų itališkai. „Parašiau laišką italų kalba, jie mums atsakė, pasiūlė pasirinkti iš dviejų skirtingų datų ir galiausiai suderinome susitikimą.

Iš tiesų tempas yra žvėriškas: visas dvi savaites – nuolatiniai interviu žiniasklaidai, susitikimai su kitomis delegacijomis, o, kai atlikėjai nuvyksta į areną repetuoti, ten praleidžia 12–13 valandų. Tad galima suprasti, kad konkurso dalyviai iš tiesų pavargsta.

Gavome 15 minučių. Įėję pamatėme, kad italas labai pavargęs. Kalbėjo pakankamai aptakiomis frazėmis, neatskleisdamas per daug detalių, o paklaustas, ką mėgsta daryti laisvalaikiu Kijeve, jis teigė, jog miegoti. Jis tapo populiarus iškart laimėjęs Sanremo festivalį Italijoje, ir dėmesys jį vijosi nuo ten, tad tie pora mėnesių nuolatinės įtampos ir klausimų galiausiai išvargino. Ir vis dėlto jis buvo labai malonus, draugiškas. Nors ir pavargę, atlikėjai moka ir žino, kaip bendrauti su žurnalistais“, – tvirtino V. Neviera.

Netikėta pergalė

Kijeve Lietuvos delegacija dar kartą įsitikino, kad „Eurovizija“ nenuspėjamu konkursu vadinama ne veltui – iš pradžių italui prognozuota pergalė netikėtai atiteko portugalui, su kuriuo dauguma užsienio delegacijų net nespėjo susipažinti – mat dėl sveikatos problemų S. Sobralis turėjo praleisti pirmąsias repeticijas ir į Ukrainos sostinę atvyko tik prieš pirmąjį pusfinalį.

„Nugalėtoją S. Sobralį pamačiau tik finalo dieną, jau jam laimėjus „Eurovizijos“ dainų konkursą su trofėjumi rankose, nes su kitais fotografais laukiau jo nugalėtojo spaudos konferencijoje.

Iki pirmojo pusfinalio už S. Sobralį repetavo jo sesuo, pusfinalio metu mūsų nebuvo arenoje, o kadangi iš antrojo pusfinalio „Fusedmarc“ į finalą nepateko, delegacijų zonoje generalinių repeticijų metu nesisukiojome, tad taip ir nesusitikome. Bet, kai jis įėjo į spaudos konferencijos zoną, pajutau, kad tai – išskirtinis žmogus. Jis labai įdomiai bendrauja su fotografais, su žurnalistais, įdomiai, keistai ir giliai atsakinėja į klausimus. Gal nedaugžodžiauja, bet jo atsakymai tikrai įdomūs“, – įspūdžiais dalijosi V. Neviera.

Jam pritarė ir D. Matas, teigdamas, kad iki antrosios savaitės Kijeve Portugalija nelaikyta viena iš favoričių.

„Portugalijos atstovas pradėjo kilti žiniasklaidos akyse į pirmąjį trejetuką tik savaitės viduryje, jau įsibėgėjus konkursui. Be to, šiemet „Eurovizija“ išsiskyrė tautiškumo, etnografinių elementų gausa. Tai, kad laimėjo kūrinys, kuris atliekamas portugalų kalba, visiems yra atpažįstamas ir primena tradicines portugališkas raudas, taip pat tai patvirtina.

Konkurse matėme labai daug atstovų, dainuojančių gimtąja kalba, arba muzikos takelyje buvo įpinti kažkokie tautiniai elementai. Turiu įtarimą, kad kitais metais konkurse matysime dar daugiau mėginimų pasikliauti šia sėkme ir bandymų užkariauti europiečių širdis nuoširdumu ir nacionaline tapatybe“, – svarstė žurnalistas.

„Eurovizija“ vienija Europą

D. Matas pastebi, kad šiųmetinė „Eurovizija“ tam tikra prasme suvienijo Europą. „Pastaruoju metu labai daug kalbėjome apie „Brexit“, skylančią Europą, susvetimėjimą mūsų žemyne. Tad „Eurovizija“ buvo puiki proga vėl visiems susijungti į vieną kontinentą, kad ir tokį išplėstinį, pabūti kartu ir įnešti pozityvesnių nuotaikų į mūsų kasdienybę“, – kalbėjo žurnalistas.

Tiesa, šių metų eurovizinio šūkio „švęskime įvairovę“ Ukraina laikėsi ne visuomet, ir tai, D. Mato teigimu, nepraslydo žiniasklaidai pro akis. „Šūkis yra labai geras, tačiau užsienio žiniasklaida, dar vykstant finalui, kiek pašiepė Ukrainos organizacinę komandą sakydami, kad jie, matyt, savo šūkį patys kiek primiršo, nes nusprendė tiesioginę transliaciją patikėti trims baltaodžiams vedėjams vyrams, kurie eteryje nestokojo juokelių, nukreiptų į moteris. Tad šis šūkis labai neatsispindėjo ir nebuvo akcentuojamas taip, kaip buvo galima jį akcentuoti.

O visa kita vyko sklandžiai ir ukrainiečiai buvo laimingi dėl jų šalyje vykstančios „Eurovizijos“. Tiesa, viena įžymybė, žinoma Verkos Serdiučkos pseudonimu, kuri gyvena centrinėje miesto gatvėje, skundėsi, kad konkursas gal ir smagus, tačiau labai sudėtinga, nes gatvės uždarytos, ir tenka ilgiau vykti iš vieno taško į kitą“, – šypsojosi D. Matas.

Žurnalistas pažymi, jog būtent Lietuvos delegacijai nusišypsojo sėkmė – jie kone vieninteliai turėjo galimybę užduoti kelis klausimus atlikėjai, kuri su žiniasklaida nebendravo net ketverius metus.

„Sužinoję, jog vyks Verkos Serdiučkos pasirodymas, nuvykome į renginio vietą ir keletą valandų kantriai ant sofos laukėme atsakymo, ar sutiks mums duoti interviu. Buvome ko gero vienintelė delegacija, kuri gavo tą interviu, kad ir labai trumpą, vos iš kelių klausimų. Ši atlikėja pastaruosius ketverius metus interviu nedalino išvis, tad galimybę užduoti tuos keturis–penkis klausimus laikėme pasiekimu. Be to, gavome atsakymą, kad ši atlikėja labai myli Lietuvą, nekantrauja čia vėl apsilankyti ir pamatyti savo gerbėjus. Šiuo atžvilgiu Lietuvos delegacija buvo tikrai išskirtinė“, – tvirtino D. Matas.