Vilniaus brodas vėl gyvas Pereiti į pagrindinį turinį

Vilniaus brodas vėl gyvas

2010-09-25 08:39
Šeštadienį žmonės galės pasivaikščioti Gedimino prospektu, pasiklausyti įvairių žanrų muzikos ir, svarbiausia, pabendrauti.
Šeštadienį žmonės galės pasivaikščioti Gedimino prospektu, pasiklausyti įvairių žanrų muzikos ir, svarbiausia, pabendrauti. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Gedimino prospektą šeštadienį užlies muzikos garsai – prisiminti turbūt geriausias jo dienas kvies muzikinė akcija "Vilniaus brodas gyvas". Apie ją kalbamės su akcijos iniciatoriumi Juozu Žitkausku.

– Papasakokite apie šią akciją. Kaip kilo mintis ją organizuoti?

– Sumanymas kilo dar pernai rudenį, ruošiantis tarptautiniam dainuojamosios poezijos festivaliui "Tai – aš", kurio krikštatėviu pelnytai vadiname Vytautą Kernagį. Pagalvojome, kad būtų smagu Brode, apie kurį jis tiek daug kalbėdavo, padaryti kokį nors nedidelį pamuzikavimą ir taip pristatyti mūsų festivalį. Tačiau berutuliodami mintį pagalvojome, kad gal reikia padaryti šį tą daugiau.

Šiandien Gedimino prospektas nebėra kultūrinį, kūrybinį jaunimą traukianti vieta, koks jis buvo anksčiau. Jis labiau atiduodamas masiniams renginiams, mugėms su prekybiniu šurmuliu. Muzikuojančiam jaunimui jis daugiau perėjimas į kitas vietas – Pilies, Didžiąją gatves. Pagalvojome, kad reikia ką nors padaryti prospekte išvengiant tų mugių. Nesu labai prieš jas nusiteikęs, bet norėtųsi, kad žmonės galėtų nesistumdydami, jaukiai pereiti per prospektą, paklausyti muzikos, dar ką nors pamatyti, išgirsti, sužinoti.

Nenorime jokios didelės pompastikos, teatrališkumo. Tiesiog šeštadienį žmonės galės pasivaikščioti Gedimino prospektu, pasiklausyti įvairių žanrų muzikos ir, svarbiausia, pabendrauti. Iš viso bus pastatytos keturios scenos – trijose bus pristatomi festivaliai "Tai – aš", "Purpurinis vakaras" ir "Saulėtosios naktys", ketvirtojoje įsikurs Vytauto Kernagio fondas. Ten gros ir jų globojami atlikėjai, ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo studentai. Galbūt kam nors tai primins "Gatvės muzikos dieną", bet nebus tos masės, kai muzikantai groja vienas prie kito.

– Sakote, kad renginyje bus įvairių žanrų muzikos. Bet peržiūrėjus muzikantų sąrašą dauguma jų – dainuojamosios poezijos atlikėjai.

– Šiemet taip sutapo, nes pristatome dainuojamosios poezijos festivalius. Kitais metais eisime kita kryptimi. Tačiau ir šiemet tikrai bus įvairių žanrų mišrainė. Tas pats Olegas Zacharenkovas tikrai nėra grynas dainuojamosios poezijos žanro atstovas – jis vienas iš lietuviško roko pionierių. Išgirsti bus galima visko, jei tik žmonės netingės vaikščioti.

Beje, norėdami sukurti šventinę, Brodo laikus primenančią nuotaiką, prašome žmonių ateiti pasipuošus septinto aštunto dešimtmečio drabužiais. Vyresni žmonės jų dar gali rasti savo spintose. Naftalino iš jų gali ir nevėdinti, prospekte išsivėdins (šypsosi).

O tarp dabartinio jaunimo matau daug panašumo į tuos buvusius Brodo šlifuotojus. Juk mados visada apsisuka ir grįžta.

– Vadinamoji Brodo karta sulaukia ne tik komplimentų, bet ir kritikos. Atsiranda sakančių, kad jie dabar pernelyg išaukštinami. Kaip vertinate tokias nuomones?

– Taip, yra sakančių, kad jie nieko ten nedarė, tik sėdėjo, vyną gėrė arba pirmyn atgal vaikščiojo. Bet tas vaikščiojimas buvo labai kūrybingas, daug bendrauta. Tos kartos atstovai nesako, kad vyno nebūdavo, bet ne tiek, kad būtų buvę lėbaujama. Kiekvienu laiku žmonės ir vyną, ir ne tik vyną gerdavo, bet žiūrėkime į pozityvius dalykus. Kaip ir bet kurio žmogaus negalime vertinti tik vienareikšmiškai ir dėl ko nors pasmerkti. Šiame renginyje mes kviečiame, kad dvasia lėbautų, akys matytų gražius vaizdus, o norai būtų kilnūs.

– Kaip nutiko, kad apskritai neliko tokio reiškinio kaip Brodas?

– Tam tikri reiškiniai atsiranda su tam tikra karta, tam tikrais žmonėmis ir ypač tų žmonių jaunystės, brandos laikotarpiu. Manau, kad prospekto dekultūrinimui tikrai turėjo įtakos ir besikeičiantis laikotarpis. Atsirado prabangių parduotuvių, įvairių blizgančių tinklinių restoranų, kavinių, neliko tos autentikos. Juk aš pats dar prisimenu – kai atvažiavau į Vilnių 1992 m., Gedimino prospektas buvo autentiškesnis nei yra dabar, kai tą pačią kavinę gali rasti ir Gedimino prospekte, ir Marijampolėje. Atsirado vienodumas, gal dėl to truputėlį ir dvasia dingo.

Pamenu mūsų neseną pokalbį su O.Zacharenkovu ir su kitais to laikotarpio žmonėmis. Sako, kiekvienas mes norėjome išsiskirti ir pasirodyti: patys plėšydavome kelnes, siūdavome ką nors originalesnio, kad būtume kitokie. Kad net draugas būtų kiek kitoks. O dabar visi vienodi. Labai tikiuosi, kad mūsų renginys prisidės ir prie to, kad Gedimino prospektas savaitgaliais atgytų – ne tik jo dalis, bet visas. Nežinau, ar to pasieksime, bet būtų labai gražu. Nes jei šeštadienio vakarą išsiruoši pereiti per Gedimino prospektą nuo Žvėryno, iki V.Kudirkos aikštės žmonių beveik nėra.

– Dirbate Vilniaus mokytojų namuose, jus supa daug jaunimo. Kaip jie reaguoja į tokias akcijas, ar nesako, kad tai – jau atgyvena ir reikia ko nors naujo?

– Ne, iš to jaunimo, su kuriuo aš susiduriu, tikrai neteko to girdėti. Taip daugiau kalba niurgzliai, mano amžiaus ar kiek vyresni. O prie šio projekto savanoriškais pagrindais dirba jaunimo grupė, negailėdama savo laiko daugiau nei trunka normali darbo diena. Iš pradžių jie paklausė, kas tas Brodas, o dabar patys labai įsitraukė. Neįdomu nebent tam jaunimui, kuriam niekas neįdomu, kurie nori tik ant suoliukų tarp daugiaaukščių sėdėti, naktimis rėkauti ir automobilius daužyti.

– Vis dėlto kalbant tiek apie šią akciją, tiek apskritai apie Brodą nepaminėti dainuojamosios poezijos neįmanoma. Kaip atsitiko, kad pastaruoju metu šis lyg ir buvęs primirštas žanras vėl taip išpopuliarėjo?

– Galima ieškoti įvairių priežasčių. Apie dainuojamosios poezijos renesansą pradėjome kalbėti dar 2001 m., kai su Gediminu Storpirščiu pradėjome organizuoti dainuojamosios poezijos svetainės vakarus. Nuo 2003 m. atsirado tarptautinis festivalis. Yra daug būdų jaunimui skatinti – įvairių konkursų, festivalių, projektų. Visų atlikėjų niekaip nebesuskaičiuotume. Galbūt tai šiek tiek ir mados reikalas, bet aš manau, kad tai – gera mada.

Kita vertus, turbūt dar lemia ir tai, kad aplink labai daug negyvos, trankios muzikos, kur reikia išsišėlti, išsirėkti, išsikvailioti, išsikrauti. Tačiau kita kategorija žmonių renkasi tokią muziką, kuri būtų ne vien išsikrovimas, bet būtų ir įkrovimas. Dainuojamoji poezija įkrauna, duoda, iš šio žanro koncertų išeini tarsi apsivalęs, pakylėtas. Tai tikrai yra žanras, apie kurį be sentimentalių, saldžių žodžių kalbėti nelabai išeina.

Renginio informacija

Muzikinė akcija "Vilniaus brodas gyvas" vyks šeštadienį, rugsėjo 25 d., nuo 12 iki 20 val Gedimino prospekte. Joje dalyvaus Giedrius Arbačiauskas, Arkadijus Vinokuras, Rugiaveidė, Gediminas Storpirštis, Šarūnas Černiauskas, Olegas Zacharenkovas, Domantas Razauskas, Kazimieras Jakutis, Samanta Veršelytė ir kiti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų