Kalbėdami apie LP (vinilinės plokštelės) formato pranašumus, kiekvienas iš pašnekovų pabrėžia, kad vinilas klausytojui leidžia skirti daugiau dėmesio muzikai ir kuria tikresnį santykį su ja. „Vinilas leidžia su muzika pabūti daug intymiau nei bet kuri kita platforma ar formatas. Jeigu mes atsisiunčiame muziką MP3 formatu ir vėliau ištriname, tai plokštelė yra visiškai kitoks priėjimas prie muzikos. Turi gerai apgalvoti ir išsirinkti tą, kuri tikrai patiks ir klausysi ilgus metus. Privalai plokštelę nusipirkti, parsinešti namo, išpakuoti, uždėti ant vinilų grotuvo, kurį turi turėti ir prižiūrėti. Tai labai tikras daiktas, o tikrų daiktų, kalbant apie meną, vis mažėja. Be abejo, galima sakyti, kad tai mada ar atgimimas, bet jeigu tai ir yra mada, tai manau, kad labai sveika, nes yra visai kitoks santykis su atlikėju ir jo kuriama muzika“, – sako „Golden Parazyth“ grupės lyderis G.Širka.

Grupės „Garbanotas“ narys M.Joneikis dar pamini tam tikrą nostalgiją šiai laikmenai ir tai, kad klausytojai, ypač kolekcininkai, į vinilą dažnai žvelgia ir kaip į meno kūrinį: „Klausytojai renkasi tarp vinilo, kaip rimčiausio būdo prieiti prie muzikos, ir skaitmenos, o CD tampa tarpiniu variantu. Vinilas šiek tiek įpareigoja ir garantuoja tikresnį muzikos patyrimą. Manau, kad žmonės pasiilgsta to. Dalį žmonių veikia tam tikra nostalgija ir vinilas grįžta, kaip tam tikruose žmonių grupėse grįžta polaroidai ar rašomosios mašinėlės. Man asmeniškai vinilas dar yra ir tam tikra meno forma – nuo didelio viršelio, kurio dizainas yra meno kūrinys ar paveikslas, iki paties vinilo. Aš labai mėgstu skaityti apie viršelius – kas juos kūrė, kaip jie padaryti. Yra tokių nuostabių vinilų pasaulyje, kuriuos kartais norėtum turėti tik dėl viršelio. Viršelis, vidus, apipavidalinimas – man yra svarbi sintezė ir žavu, kad klausytojai tai taip pat mato.“

Vinilo studijos vadovas A.Franckevičius sako, kad dažnas klausytojas atkreipia dėmesį ir į kitokį muzikos skambesį: „Vinilas yra tas formatas, kurį žmogus nusiperka ir išklauso albumą nuo pradžios iki galo. Skaitmeniniu ar kompaktinių diskų formatu klausomi kūriniai dažnai perjungiami ar praleidžiami ir nėra skiriama tiek dėmesio muzikai. Taip pat yra tam tikras muzikos šiltumas – tai, ką daug klausytojų pastebi ir sako, kad iš vinilo ji skamba kitaip.“

A.Bongas iš „Suru Records“ kaip melomanams svarbiausius LP pranašumus akcentuoja vinilų kokybę, formatą ir patį klausymąsi: „Klausant CD ar „Spotify“, muzika gali būti kaip fonas skaitant ar darant kažką kita. Vinilas – šiek tiek prabangesnis muzikos klausymosi būdas, nes turi skirti dėmesį tik tam. Kiti argumentai už šį formatą būtų art work ir fiziniai parametrai. Vinilai turi didelius viršelius, kuriuos galima paversti meno kūriniais bei neapkarpytus aukštus ir žemus dažnius. Jiems yra daromas specialus masteringas, todėl, jei turi gerą klausą ir gana gerą aparatūrą, vinilas skamba kitaip. Man šių trijų priežasčių užtenka, kad mėgčiau vinilus labiau už streaminimą ar CD. Manau, dauguma pasaulio melomanų ir muzikos mylėtojų dėl to ir renkasi šį formatą.“

O apie tai, kodėl atlikėjai vis dažniau savo kūrybą pristato vinilo formatu, A.Bongas sako, jog viską lemia klausytojai: „Vinilai yra globalus reiškinys. Manau, kad Lietuvos atlikėjai tiesiog paklūsta pasaulinei tendencijai. Žmonės šiais laikais labai skuba, nėra laiko skaityti ir sau, o vinilas yra viena iš tų retų akimirkų, kai gali trumpam sustoti, pasiimti realų daiktą ir pasimėgauti muzika. Pasiimi plokštelę, grožiesi viršeliu, matai, kaip sukasi vinilas, gal pas tave židinyje malkos kūrenasi ar geri mėgstamą gėrimą ir tai tau suteikia žymiai daugiau malonumo nei telefone paspaustas mygtukas „play“ ir iš kolonėlės pasigirdusi muzika. Čia svarbu procesas, ir tai renkasi ne grupės, o klausytojas. Paklausą formuoja klausytojai, o jeigu yra paklausa, tuomet atitinkamai atsiranda pasiūla iš atlikėjų ir leidybos kompanijų pusės.“

G.Širka iš „Golden Parazyth“ pritaria, kad grupės seka tendencijas ir viena kitą. Jo nuomone, vinilinė plokštelė gali būti ir graži grupės vizitinė kortelė, bei priduria, kad muzikantai vertina tuos pačius LP privalumus, kaip ir klausytojai: „Vinilų populiarumui įtakos turėjo ir tai, kad mes vienas į kitą dairomės – vieni išleido plokštelę, išleidžia ir kiti. Manau, kad tik konkurencija skatina progresą. Pasižiūrėkite į Angliją, į Vokietiją – kuo daugiau gerų atlikėjų, didesnė konkurencija, tuo geresnį produktą bandoma sukurti ir tuo geresnę dainą stengiamasi parašyti. Visa tai į gera, net ir kopijavimas (šiuo atveju – vinilo kaip laikmenos) yra labai gerai. Taip pat grupėms yra malonu turėti savo vinilinę plokštelę. Man atrodo, gera turėti kažką apčiuopiamo, ypač kai tai yra iš tikrųjų ypatingas vinilas. Mes darėme greitai, brangiai ir gavome kokybišką produktą. Bendravome su „Rūdininkų knygyno“ direktoriumi ir kalbėjome, kad dabar pasaulyje yra parduotos visos vinilų spausdinimo mašinos ir jeigu kažkur atsiranda nauja leidykla, tai gali būti kažkas labai prasto. Jauniems atlikėjams, kurie nori išleisti pigiau, reikėtų pasidomėti kokybe, kad neišleistų prastos kokybės leidinio ar apskritai neprarastų pinigų.“

Grupės „Garbanotas“ narys M.Joneikis pritaria, kad vinilas – tai profesionaliausias būdas pristatyti savo kūrybą: „Į vinilo leidimą galima žiūrėti kaip į verslą, ir jis veikia, jei įvertini savo klausytojų būrį ir tiražą. Kainuoja brangiau, bet grupei tai atsiperka. Kai išleidome pirmąjį vinilą, buvo daug naujų dalykų, tačiau tai vienas rimčiausių būdų išleisti muziką. Į internetą įkelti dabar yra labai lengva – gali namuose su telefonu įrašyti bet ką ir įkelti. Kompaktinę plokštelę išleisti taip pat yra gana pigu ir nesudėtinga.“

Vinilo studijos vadovas A.Franckevičius pastebi, kad kartais grupės paskuba leisti vinilus, neapgalvojusios nei apie platinimą, nei apie tiražus, todėl jų neišparduoda: „Galbūt tai yra šiek tiek prestižo reikalas ir solidžiau yra išleisti savo kūrybą plokštelėje, nei CD ar skaitmeniniu formatu. Vis dėlto šiuo metu galbūt yra net vinilų perteklius. Kiekviena jauna grupė nusprendžia, kad jai reikia išleisti savo plokštelę ir išleidžia. Dalies jų neparduoda, jų niekam nereikia. Žinoma, noras yra sveikintinas, bet reikia gerai pagalvoti apie platinimą ir tiražą, kad galiausiai visi liktų patenkinti.“