„Vyno ir vėjo dienose“ – svečias iš Argentinos

„Vyno ir vėjo dienose“ – svečias iš Argentinos

Vakar vakare prasidėjusios, šiandien nuo vidurdienio vyninėje „Petit Marseille“ tęsis pirmosios Klaipėdoje „Vyno ir vėjo dienos“.

Į vyno šventę uostamiestyje bendrovės „Mineraliniai vandenys“ kvietimu šiandien specialiai atvyksta svečias iš Argentinos - „Valentin Bianchi“ vyninės atstovas Andresas Rosas (Andres Ross). Jis ir „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertas Gintautas Jašinskas kartu pristatys visą gamą argentinietiškų „Valentin Bianchi“ vynų: daugiau kaip dešimt šios vyninės vyno rūšių bei itin retą argentinietišką vyną „Valentin Bianchi Enzo Bianchi Mendoza“.

Vyno parodoje degustacijoje, kuri šiandien vyninėje „Petit Marseille“ (Žvejų g. 4A) vyks nuo 12 iki 19 val., sumokėjus 20 litų, bus galima paragauti ne tik argentinietiškų, bet ir kitų pasaulio šalių vynų – daugiau nei 100 rūšių, iš someljė apie juos sužinoti daugiau. Juolab kad ne vienas iš jų Lietuvoje bus naujiena.

Šventės staigmena

Staigmena, kurią „Valentin Bianchi“ vyninės atstovas pa-ruošė specialiai šiai parodai Klaipėdoje, - retas argentinietiškas vynas „Valentin Bianchi Enzo Bianchi Mendoza“. Šio ypatingo vyno gamybai skirtas derlius skintas nuo 40 metų ir senesnių vynmedžių. Vynas gamintas iš aukštikalnėse esančio Asti ūkio, Cabernet Sauvignon (70 proc.), Bordo, Merlot bei Malbec vynuogių, kas yra reta argentinietiškam vynui.

Šio vyno derlius skinamas rankomis į mažos talpos dėžutes, o vyninėje dar kartą perrenkamas. Po fermentacijos vynas atsargiai atskiriamas nuo nuosėdų ir 20 mėnesių brandinamas naujose prancūziškose ir amerikietiškose statinėse.

Šio vyno ypatingumą parodo ir tai, kad jis yra tinkamas laikyti 10-15 metų.

Penktoji pasaulyje

Argentina pagrįstai didžiuojasi esanti didžiausia vyno gamintoja Pietų Amerikoje ir užima penktą vietą pasaulyje.

Iki pat XIX a. pabaigos vyndarystė Argentinoje nebuvo plačiai paplitusi. Daugiau vyno pradėta gaminti tada, kuomet atvyko daugiau imigrantų iš Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Jie atsivežė savo vynuogių rūšių ir vyno gamybos patirtį. Dabar Argentinoje svarbiausia raudonųjų vynuogių veislė yra prancūziškoji Malbec. Taip pat auginamos Barbera, Nebiolo, Sangiovese, Tempranillo, Cabernet Sauvignon, Merlot ir Syrah.

Pagrindinis vyno gamybos regionas – Mendosa, kur pirmieji vynuogynai buvo pasodinti XVI a. ispanų jėzuitų misionierių. Jie sodino Criolla veislės vynuoges. Tai ta pati veislė, kurią ispanai po 200 metų atvežė į Kaliforniją.

Dabar Mendosoje yra daugiau nei 200 tūkst. ha vynuogynų ir veikia puiki jų drėkinimo sistema. Šiame regione pagaminama 70 proc. viso Argentinos vyno. Mendosos šiaurėje, San Chuano regione, yra antras pagal dydį vynuogynų plotas. Čia klimatas labai karštas, todėl vynai sodresni nei pagamintieji Mendosoje. Regionuose, esančiuose šiauriau San Chuano, pavyzdžiui, La Riocha, gaminami baltieji ir rausvieji vynai su dideliu kiekiu spirito ir mažai rūgšties. Jie labai populiarūs Argentinoje, tačiau europietiškam skoniui gali atrodyti be charakterio, suglebę.

Lietuvoje šiandien yra bene 50 pavadinimų Argentinos vynų. Perpus mažiau nei čilietiškų, nes jų vartotojai dar taip neieško. Būdingojo Malbec yra apie 10 rūšių ir dar maišyto su Bonarda ir Sangiovese.

Skina rankomis

Žmogus, kurio vardu iki šiol vadinasi vyninė, - Valentinas Bianchi - iš Italijos į Argentiną atvyko 1910 metais. Nuo pat pradžios išbandęs įvairiausius užsiėmimus, jis atrado save vyno gamyboje. Vyninė visada buvo jo svajonė, tad 1928 metais ją įgyvendinęs jos niekada nebepaliko nuošalėje. Jau 1934 metais Valentino Bianchi vynas gavo svarbiausią to meto Argentinos vynui taikytą įvertinimą. Iki šiol Bianchi šeimos nariai ne tik vadovauja, bet ir aktyviai kasdien dalyvauja vyninės veikloje.

„Valentin Bianchi“ ūkis įsikūręs geriausiais vynais pagarsėjusioje Mendosos provincijoje. Visi šio krašto vynuogynai neatsitiktinai driekiasi prieškalnėse. Sunki molio bei akmenų dirva duoda mažą, bet ryškaus skonio derlių. Kaitrių saulės spindulių bei nakties vėsos kaita suteikia tai, ko trokšta vyndariai. Vynuogės yra labai sirpios, tačiau išlaikiusios nepaprastą gaivumą. Tokios kokybės derlius negali būti atsainiai surenkamas, todėl „Valentin Bianchi“ vyndariai jį skina tik rankomis.

Ryški žvaigždė

„Valentin Bianchi“ vyninės vardas nėra tiesiog dar vienas vardas sparčiai besipildančiose vyno lentynose. Šios kompanijos vynas, svarbiausių vyno vertintojų nuomone, yra ryški žvaigždė. Paskutinis ženklus pasiekimas - „Valentin Bianchi Famiglia Bianchi Cabernet Sauvignon“ vyno patekimas į įtakingiausio vyno temomis rašančio žurnalo „Wine Spectator“ metinį TOP 100. Dabar Lietuvos specializuotose parduotuvėse ir restoranuose už gana kuklią kainą parduodamas vynas „Famiglia Bianchi Cabernet Sauvignon“ 2004 gavo įvertinimą 90/100.

Klaipėdiečiams, be jau minėto ypatingo vyno „Valentin Bianchi Enzo Bianchi Mendoza“, taip pat bus pristatyti dar keli puikūs šios vyninės produktai.

„Valentin Bianchi Extra Brut Mendoza“ - Chardonnay ir Pinot Noir sudėtimi siekta išgauti klasikinį dvigubos fermentacijos putojantį vyną, savo kokybe lygų Europos šalių vynui. Derlius skintas rankomis, į vyninę gabentas mažose dėžutėse, kad suspaustų uogų nepažeistų oras. Po antrosios fermentacijos vynas metus laikytas jam kontaktuojant su mielių nuosėdomis.

„Valentin Bianchi Elsa Bianchi Chardonnay - Semillon Mendoza“ vynas gamintas maišant Chardonnay (60 proc.) ir Semillon (40 proc.) derlių. Chardonnay dalis prieš sumaišymą ir išpilstymą yra brandinta statinėse.

„Valentin Bianchi Particular Malbec Mendoza“ vynas gamintas į Malbec žaliavą truputį įmaišant Cabernet Sauvignon ir Merlot. Vynas 14 mėnesių brandintas naujose prancūziškose ir amerikietiškose statinėse.

„Valentin Bianchi Particular Cabernet Sauvignon Mendoza“- į Cabernet Sauvignon Bordo vyno stiliumi įmaišyta nedaug Malbec ir Merlot derliaus. Vynas 14 mėnesių brandintas naujose prancūziškose ir amerikietiškose statinėse. Tinkamas laikyti 10 metų.

Visų šių vynų gamybai skirtas derlius taip pat skintas rankomis.

Kaip ragauti

Anot vyno eksperto G.Jašinsko, daugiau nei pusę vyno savybių galima nustatyti pagal spalvą ir aromatą, tačiau vyno mėgėjas vis tiek sakys, kad svarbiausia – vyno skonis.

Apžiūrėjus ir pauosčius vyną, 10-15 ml gėrimo siurbtelima į burną. Kitaip nei uoslės, skonio receptoriai pavargsta ne taip greitai ir po poros bandymų.

Populiarūs du vyno ragavimo būdai. Vienas iš jų – pro siaurą plyšį tarp lūpų traukti į save orą burnoje laikant šlakelį vyno. Šio būdo šalininkai teigia, kad oras aktyvina lakiąsias vyno medžiagas, taip padėdamas geriau atskleisti skonį. Gurguliavimas nėra labai estetiškas garsas, todėl šis triukšmingas būdas ne visur tinka. „Be to, nepatyrusiems ragautojams pasitaiko įtraukti vyno lašelį į plaučius, taigi pasistenkite nepaspringti. Minėtam būdui nesimpatizuojantys žinovai teigia, kad jis nenatūralus ir neatitinka vyno vartojimo paskirties. Jie linkę vyną liežuviu teliūskuoti po burną. Aš esu šio būdo šalininkas, nors teisingas bet koks pasirinkimas“, - teigė G.Jašinskas.

Formuoja skonį

Vyno skonį formuoja šie jo sudėties komponentai: cukrus, rūgštys, alkoholis, taninai, ąžuolo medienos ir lakiosios vaisių skonio medžiagos. Gero vyno sudėtinės dalys glaudžiai tarpusavyje susijusios ir sudaro tarsi vientisą kūrinį. Vynas vertinamas ne pagal jas ar jų kiekį, o pagal jų sukeliamus pojūčius burnoje – saldumą, rūgštumą, aitrumą, taninus, kartumą, tam tikrus skonio „rinkinius“ (vaisių, uogų, daržovių, prieskonių, riešutų, kitų augalų).

Bet vertinant ragaujamą vyną, pasak G.Jašinsko, neužtenka vien minėtų savybių. Vyno skonio komponentams apibūdinti vartojami ir kiti terminai. Vienas svarbiausių vyno vertinimo kriterijų – skonio balansas. Šiuo terminu apibūdinama skirtinga skonio komponentų sąveika.

Vyno poskonis, arba pabaiga, – tai skonio savybė išlikti burnoje po to, kai gėrimas buvo nurytas. Ragaujant gerą vyną, skonis gali išlikti net kelias dešimtis sekundžių. Poskonyje matyti, ar vynas neturi nepageidautinų prieskonių.

Pravers vanduo

Jei sumanėte ragauti kelis skirtingas vyno rūšis ir analizuoti jo savybes, vyno ekspertas pataria nepamiršti, kad nurytas vynas trukdo teisingai suprasti kito vyno ypatybes. Profesionalūs vyno ragautojai ragavimo metu jo nenuryja, o išspjauna į specialius kibirėlius. Vyno mėgėjams yra ir kita išeitis. Pasitenkinkite nedidelėmis gėrimo porcijomis, burną praskalaudami mineralinio vandens gurkšniu.

Profesionalūs vyno ragautojai pertraukų tarp vyno ragavimo metu valgo baltą duoną arba obuolius. Nevienodą skirtingo maisto poveikį iliustruoja sena vyno pirklių patarlė: „Vyną pirkite valgydami obuolius, o parduokite vaišindami sūriu“. G.Jašinsko nuomone, skanauti vyną valgant sūrį reikia pietų pabaigoje, nes šio produkto struktūra trukdo atsiskleisti vyno skoniui.

Klaipėdiečiams, šiandien ateisiantiems į vyno parodą ir degustaciją „Petit Marseille“ vyninėje, G.Jašinskas pataria: „Ragaudami naują vyną, atsakykite sau į šiuos klausimus: Ar vynas per rūgštus? Koks vaisių skonio balansas su rūgštimis, alkoholiu, taninais, ąžuolo medienos komponentais? Koks vyno gaivumas, švelnumas, sodrumas? Ką galima pasakyti apie vyno svarumą? Koks taninų kiekis, ar vynas gali būti išlaikomas? Kiek laiko vyno skonis išlieka burnoje? Išanalizavus atsakymus, vyno kokybė bus kaip ant delno. Linkiu išsirinkti tokį, kuris nenuviltų“.