Pereiti į pagrindinį turinį

„Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“ – impresionistinis karo peizažas (recenzija)

2017-04-15 10:18

Holokausto tema iš pasaulinio kino nedingsta jau seniai. Ir tai suprantama: vieną skaudžiausių XX a. tragedijų reikia prisiminti, kad nieko panašaus nepasikartotų.

Kadrai iš filmo ir „Scanpix“ nuotr.

Aktualu ir lenkų kinui

Istorijos apie žydus nuo nacių vykdytos naikinimo politikos gelbėjusius žmones ypač dažnai iškyla kaimynų lenkų kine. Ši tema sovietmečiu nebuvo valdžios toleruojama, todėl labai retai apie tai pavykdavo prabilti filmų apie karą paraštėse. Užtai naujaisiais laikais, kai politinės cenzūros nebeliko, filmai apie skaudžius istorijos puslapius pateikia labai platų problemos spektrą – nuo kaltinimų tautiečiams dėl gėdingo antisemitizmo apraiškų (Andrzejaus Wajdos "Didžioji savaitė") iki išties didvyriškos pagalbos pasmerktiesiems (Jano Jakubo Kolskio "Toli nuo lango", Agnieszkos Holland "Tamsoje").

Kas išgelbėjo vieną gyvybę, tas išgelbėjo visą pasaulį.

Dabar ekranuose pasirodančią karinę dramą "Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona" sukūrė amerikiečiai, bet jos veiksmas plėtojasi Lenkijoje. Filmas pasakoja apie "pasaulio teisuolių" gretas 1965-aisiais papildžiusius lenkus sutuoktinius – Janą Žabinskį ir jo žmoną Antoniną.

Filmo autoriai atsispiria nuo 2007 m. pasirodžiusios knygos, kurią parašiusi amerikietė Diane Ackerman išnagrinėjo išties originalios istorijos kontekstą.

Slėptuvė nacių pašonėje

Varšuvos zoologijos sodo užuomazgų galima atrasti dar XVII a., kuomet paprastiems žmonėms būdavo atveriamos didikų privačių žvėrynų durys. Oficialiai zoologijos sodas Lenkijos sostinėje buvo atidarytas 1928 m. kovo 11 d. ir tų pačių metų pabaigoje jo direktoriumi tapo Janas Žabinskis. Tačiau tikrąja sodo siela, gyvūnus mylėjusia kaip savo vaikus, buvo jo žmona Antonina. Darnaus šeiminio gyvenimo idiliją sudaužė 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją prasidėjusi nacių agresija. Jau per pirmus oro antskrydžius bombos krito ir ant Varšuvos zoologijos sodo: vieni gyvūnai žuvo, kiti pabėgo, keldami pavojų miesto gyventojams.

Nors anuo metu moterys, priklausančios viduriniajai klasei, dažniausiai dirbo namų šeimininkėmis, geraširdei poniai Antoninai vien tokia dalia tikrai nepatiko: ji aktyviai padėjo vyrui ir prieš karą, ir vėliau, kai ponas Janas kuo galėdamas padėjo pogrindžio kovotojams. Prasidėjus masiniams žydų areštams, sutuoktiniai daugybę savo namų užkaborių pavertė patikima slėptuve suimtųjų vaikams. Vėliau sugalvojo gudrų būdą gelbėti žydus iš geto. Kai slepiamųjų skaičius priartėjo prie 300, išgyventi darėsi vis sunkiau. Kiekvienas garsas galėjo atkreipti nuolat aplink marširuojančių nacių dėmesį.

Ne superdidvyriai

Sutuoktiniai Žabinskiai filme nevaizduojami kaip kokie nors superdidvyriai: jiems tikrai nebuvo svetimas baimės jausmas, abu puikiai žinojo, kad rizikuoja savo ir sūnaus gyvybėmis. Bet nusitaikę į kuo platesnę žiūrovų auditoriją filmo autoriai vengia juodų spalvų ir bando savo istoriją nuspalvinti švelniais impresionistiniais potėpiais. Su rūsčia karo tikrove tai aiškiai prasilenkia.

Idealaus filmo beieškant

Kartais net atrodo, kad holokausto tema taip skersai ir išilgai išnagrinėta, jog kažką naujo sugalvoti jau sunku. O kai bandoma tai padaryti, susilaukiama audringų protestų. Panaši reakcija ilgai lydėjo filmą "Gyvenimas yra gražus" (1997 m.). Kai šis filmas pasirodė ekranuose, vieni piktinosi, kad režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Roberto Benigni išdrįso apie žydų tautos tragediją kalbėti ekscentriškos komedijos kalba, kiti, atvirkščiai, su ašaromis akyse žiūrėjo šią jaudinančią istoriją ir vadino R.Benigni paties Charlie Chaplino vertu tragikomedijos genijumi.

Tikru šedevru pelnytai laikomas Steveno Spielbergo "Šindlerio sąrašas" (1993 m.) suformavo "idealaus filmo" kanoną ir paskelbė: "Kas išgelbėjo vieną gyvybę, tas išgelbėjo visą pasaulį." Ši charakteristika tinka ir pačiam Oskarui Šindleriui, išgelbėjusiam kelių šimtų Krokuvos žydų gyvybes, ir nacių karininkui Vilmui Hosenfeldui, pasigailėjusiam genialaus muzikanto Vladislavo Špilmano (Romano Polanskio filme "Pianistas"), ir pasaulio teisuoliu pripažintam japonų diplomatui Čiunei Sugiharai, kuris Kaune pasmerktiems žydams išduodavo išsigelbėjimo vizas. Tokių "pasaulio teisuolių" dramatiško gyvenimo istorijos vis dažniau atgyja filmuose.


"Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona"

("The Zookeeper's Wife") *** Biografinė drama. JAV, 2017 m. Rež. Niki Caro. Vaidina Jessica Chastain, Johanas Heldenberghas, Danielis Brühlis, Shira Haas.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2

N-13

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų