Iš mažo kaimelio netoli Klaipėdos kilusi R. Disey LRT TELEVIZIJOS laidoje „Emigrantai“ pasakoja 2010-aisiais patyrusi didelę gyvenimo krizę.

„Pieno kombinate Klaipėdoje gaminau ledus, prasidėjo krizė. Buvo sunku, ypač tokioje situacijoje, kai vaikas pareina iš mokyklos, atidarai šaldytuvą, o jame nieko nėra“, – su liūdesiu prisimena reportažo herojė.

Grimzdama į skaudžiausius prisiminimus R. Disey pasakoja ilgai nedrįsusi kreiptis pagalbos į socialinės paramos skyrių, tačiau, kai pagaliau ten nuvyko, pagalbos nesulaukė. Moteris iki šiol graužiasi, kad Lietuvoje negalėjo rasti darbo, ir vis svarsto – ar per mažai pastangų dėjo, ar tiesiog sutiko netinkamus žmones.

Už pagalbą juodžiausiomis gyvenimo akimirkomis moteris yra dėkinga tetai ir seseriai. Pastaroji ją padrąsino laimės ieškoti Airijoje. Pats žiauriausias sprendimas, kurį pašnekovei tuo metu teko priimti, buvo skyrybos su vienturčiu sūnumi. Skaudančia širdimi ji nusprendė, kad vežtis sūnų į šalį, kurioje net neįsivaizdavo, kas laukia, buvo per daug rizikinga.

„Tas laikotarpis iš mano gyvenimo yra tarsi išbrauktas“, – apibendrina R. Disey.

Priimti sprendimą emigruoti moteriai buvo be galo sunku. Gyventi kažkur toli, svetimoje šalyje ji niekada nenorėjo. Jautėsi prisirišusi prie gimtųjų Klaipėdos apylinkių, o ypač prie ten gyvenančių draugių. Reportažo herojė prisimena, kad tuo metu visa Europa išgyveno didžiulę krizę, todėl ji puikiai suvokė, kad kur bevažiuotų – visur bus sunku.

Atvykusios į Airiją lietuvės ant lėkštutės pateiktas darbas nelaukė. Po 1,5 mėn. trukusių paieškų ji darbą susirado pakabinusi skelbimą parduotuvėje. Dieną ji dirbdavo valytoja, o vakare restorano virtuvėje.

„Apie du mėnesius ištvėriau, bet paskui jau nebegalėjau, buvo per sunku“, – pirmus mėnesius užsienyje prisimena R. Disey. Pasak jos, valytojos pareigos svetimoje šalyje – pati žemiausia grandis, kur turi labiausiai stengtis ir negali padaryti nė vienos klaidos.

Pirmuosius metus Kinseilyje lietuvė vadina išlikimo metais. Gerai anglų kalbos nemokėdama ir neturėdama jokio užnugario, ji čia turėjo įrodyti, kad gali dirbti geriau nei bet kas kitas. Netrukus R. Disey susipažino su savo būsimu vyru ir tapo jo kolege viešbutyje.

Sutiktas vyras suteikė pilnatvės

Laidos „Emigrantai“ herojė neturi laimės istorijos, kaip Airijoje jai netikėtai pasisekė. Tiksliau atvirkščiai – ji galėtų valandų valandas pasakoti, kaip sunkiai teko dirbti, kad tik gautų pinigų sau ir sūnui. Tačiau vis tik šiai šaliai ji be galo dėkinga, nes būtent čia sutiko savo gyvenimo meilę, vyrą, kuris iš pagrindų pakeitė jos gyvenimą.

Airijoje dar seniau už R. Disey gyvenanti jos jaunesnė sesuo turėjo drąsos supiršti du vienišus žmones. Ir tada prasidėjo graži lietuvės gyvenimo pasaka. Netikėtai atsiradusio vyro dėka sunkiai valytoja dirbusi moteris pagaliau pajuto pilnatvę ir ramybę. Lietuvę sužavėjo airio geraširdiškumas. Pasak jos, vyras galėtų paskutinį kąsnį kitam atiduoti.

Reikia labai daug darbo įdėti ir nėra taip, kad tu pradėjai verslą ir tau milijonai krenta į kišenę.

Po kelerių pažinties metų pora susituokė. Nors vyras kilęs iš pasiturinčios šeimos – jokios ištaigingos puotos nebuvo. Užsispyrusia žemaite save vadinanti R. Disey prašo negalvoti, kad vyras ją apipylė turtais – jie abu iš pradžių dirbo samdomą darbą viename iš Kinseilio viešbučių ir norėjo būti nepriklausomi nuo vyro šeimos.

Vis tik lietuvės uošvio pagalbos buvo nemažai. Būtent vyro tėvas pasiūlė jai atidaryti viešbutuką Kinseilio centre, name, kuris nuo seno priklauso tai airių šeimai. R. Disey mano, kad daug žmonių jai gali imti pavydėti ir pradėti negražiai apkalbinėti, neva kaip lengvai ji Airijoje susitvarkė gyvenimą.

„Reikia labai daug darbo įdėti ir nėra taip, kad tu pradėjai verslą ir tau milijonai krenta į kišenę. Reikia ir mokesčius sumokėti, ir visą kitą. Mūsų su vyru atlyginimai yra fiksuoti, negalim gauti tiek, kiek užsigeidžiam“, – atvirauja lietuvė.

Verslas istoriniame name

Pasakodama apie šeimai priklausančius svečių namus R. Disey negali atsižavėti šio statinio istorija.

XVIII a. menančiame pastate išsaugoti autentiški langai, grindys ir kitos detalės. Šį senovinį stilių, pasak pašnekovės, ypač vertina vyresnio amžiaus turistai.

R. Disey pasakoja, kad jos namais tapęs Kinseilio miestelis visus čia atvykusius turistus tarsi užburia. Net pusę pasaulio apkeliavę žmonės dažnai jai sako, kad nieko gražesnio nėra matę.

„Čia kaip Palanga ar Nida vasarą – gražu, saulėta. Nemažai žmonių sugrįžta ir antrą kartą“, – apie populiarų Airijos kurortą pasakoja moteris.

Čia kaip Palanga ar Nida vasarą – gražu, saulėta. Nemažai žmonių sugrįžta ir antrą kartą.

Svečių namuose R. Disey su vyru bando kurti jaukių namų atmosferą, kad visi atvykę jaustųsi apsistoję pas seniai matytus gimines ar pas šeimos narius. Lietuvė pasakoja, kad praėjusį sezoną turistų buvo tiek daug, kad ji viena jau nebespėjo suktis, todėl pasisamdė pagalbininkę.

Dabar R. Disey apgailestauja tik dėl vieno – kad per 8-erius emigracijos metus tik kartą buvo grįžusi į gimtąją Lietuvą. Tąkart ji grįžo pasiimti sūnaus. Lietuvė tikina savo šalies nepamiršusi, tačiau neturinti laiko keliauti.

Sūnaus laimė yra svarbiausias dalykas 39-erių metų emigrantei. Tik dėl jo ji atvyko į Airiją ir čia pakeitė savo pačios gyvenimą. Kas bus toliau – iš mažo kaimelio kilusi moteris nedrįsta spėlioti.

„Mamai yra svarbiausia, kad sūnus laimingas. Gavau gyvenimiškos patirties, dabar nieko nebijau. Galėčiau važiuoti, kad ir į Afriką gyventi. Aš darbo nebijau ir galiu užsidirbti pinigų“, – optimistiškai kalba lietuvė.

Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.