Ekspertai aiškina, kad priežasčių yra daug: nuo pasikeitusių eismo sąlygų ir rudeniškų orų iki didesnio skubančių vairuotojų bei pėsčiųjų skaičiaus gatvėse.

Kokios rizikos slypi rudens keliuose ir ką būtina žinoti vairuotojams, pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

– Ruduo jau gerokai įsibėgėjęs, pasibaigė rugsėjo mėnuo. Ar galima įvertinti tą statistiką – ar padaugėjo eismo įvykių, kaip dažniausiai nutinka kiekvienais?

– Kaip visada, rugsėjis kai kam atėjo netikėtai. Prasidėjo tas įprastas rudeninis gyvenimo ritmas, kai žmonės veža vaikus į mokyklas, darželius, patys turi anksčiau išvažiuoti, tęsiasi dar kažkokie kelio darbai. Ta visa visuma veiksnių, kaip paintensyvėja eismas, padaugėja pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukininkų, ir lemia, kad tų eismo įvykių padaugėja taip pat gatvėse ir keliuose. Lietuvos draudimo duomenys rodo, kad avarijų ir eismo įvykių skaičius kiekvieną savaitę šių metų rugsėjį augo. Tai reiškia: pirmą rugsėjo savaitę buvo vienas skaičius, antrą – jau didesnis, didesnis, augimas buvo fiksuotas visą mėnesį. Tikėkimės, kad rutinos susidėliojo daugmaž, ir spalio mėnesį to augimo nebefiksuosime.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Ar tai yra kažkuo išskirtinis rugsėjis avarijų skaičiumi, ar visgi kasmet taip pat?

– Galima perfrazuoti žymiąją frazę apie kelininkus ir žiemą. Čia galima pasakyti, kad rugsėjis vėl kai kuriuos vairuotojus užklupo netikėtai. Nors gali pasiruošti kaip vairuotojas, bet vis dėlto, kai įsilieji į srautą, visi esame viso to dalis, čia jau reikia tiesiog žinoti kai kuriuos dalykus. Pagrindinis dalykas tikriausiai yra pasiskaičiuoti laiko ir truputėlį jo pridėti, nes niekada nežinai, kokie bus kelio darbai, spūstys ar galbūt avarija. Taip pat reikia žiūrėti į specifinius rugsėjo dalykus: pavyzdžiui, vaikai ir ugdymo įstaigos, kelio sąlygos. Turime ir darganotą orą, ir rūkus, ir saulė jau kitaip šviečia, kartais prireikia netgi akinių nuo saulės tam, kad važiuojant į įkalnę ar kažkokį kampą kelyje ta saulė nespigintų. Yra tokių specifinių rugsėjo dalykų, kurių visuma ir lemia, kad tų eismo įvykių padaugėja.

– Ar galima išskirti miestus arba regionus, kuriuose daugiausia avarijų fiksuota rugsėjį?

– Taip, čia tikriausiai nebus didelė sensacija, kad ten, kur didžiausia koncentracija mašinų ir vairuotojų, ten ir eismo įvykių daugiausia. Čia yra mūsų didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, bet ir kiti miestai. Tarkime, Klaipėdos rajonas taip pat išsiskiria pakankamai didele gausa eismo įvykių. Vėlgi paminėsiu, kad tie dalykai vyksta pamažu, bet žmonės vis dėlto susidėlioja savo rutinas. Rugsėjui praėjus, susidėliojus rutinas, paskaičiavus, kiek laiko užtrunka, nurimsta eismas iki kito karto. Tas pirmas kartas – pirmas sniegas ir pašalimas, laukiame dabar jau šito.

LNK stop kadras.

– Kokios oro sąlygos lemia eismo įvykius, jeigu mes kalbėtume apie rudenį? Žiemą – akivaizdu: slidi kelio danga, sniegas ir panašiai, o rudenį?

– Ruduo turi rūką ir prastą matomumą. Žmonės dažnai to neįvertina, ypač važiuojant už miesto, tą reikia įsivertinti. Taip pat judant priemiesčiuose, už miesto, yra rudeninė, taip vadinama, laukinių žvėrių migracija. Reikia irgi į gyvūnų gyvenimo ypatumus atsižvelgti, yra įspėjamieji ženklai, jų neignoruoti ir tikrai važiuoti saugiu greičiu, o ne maksimaliu leistinu greičiu – ką dažnai žmonės maišo. Taip pat kiti dalykai: tarkime, kad ir lapai – didelis lapų sluoksnis, nukritęs ant grindinio, stabdant yra kaip ledas. Reikia pasiplanuoti, važiuoti tvarkingai, neviršyti greičio, išlaikyti saugų atstumą iki kito automobilio. Bet koks eismo įvykis mieste, ypač piko valandomis, reiškia, kad visi kiti eismo dalyviai sustos.

– Kalbant apie rugsėjį, rudenį, ar yra kažkokios statistikos apie didžiausias išmokėtas draudimo sumas, apie didžiausias patirtas žalas?

– Taip, didelių sumų tikrai yra, rugsėjis ne visiems gerai pasibaigė. Didžiausia rezervuota išmokos suma siekia 50 tūkst. eurų. Žinoma, tokios didelės sumos jau reiškia, kad buvo tikrai dideli eismo įvykiai, galbūt susiję ir su žmonių žūtimi, ir su keliomis transporto priemonėmis, kurios buvo sugadintos. Visada tų dalykų pasitaiko ir, deja, tokia yra realybė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti, kad būtume kuo saugesni keliuose?

– Pirmas dalykas – transporto priemonės priežiūra. Tai reiškia, kad būtų geras matomumas: nuvalyti stiklai, šviestų žibintai, būtų langų apiplovimo skysčio. Tai, kas jums padeda vairuoti. Antras dalykas – įsivertiname numatomą kelionės trukmę ir pridedame šiek tiek laiko, tas visada padeda. Trečias dalykas – neskubėti, būti pailsėjus, pamiegojus. Mieste – padėti telefoną nepasiekiamu atstumu, nes irgi labai dažnas reiškinys yra, kad dega raudonas signalas, užsidega žalias, priekyje stovintis vairuotojas dar kažką daro telefone, tai kokios 5–6 sekundės uždelsimo, ir visa eilė automobilių dėl to vėluoja. Supraskite, kad jeigu keli vairuotojai tai daro paeiliui, tie kamščiai tik didėja nuo to.

– Dar baisiau, kai įsižiūrėjęs į telefoną vairuotojas važiuoja tuo metu ir nemato pereinančio žmogaus.

– Taip, čia yra iš viso netoleruotinas elgesys.