Advokatas akcentuoja, kad keldamas tokį reikalavimą šalies vadovas privalo pateikti aiškius argumentus, kodėl jie negali būti diplomatijos atstovais.

„Diplomatai nėra prezidento politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ir prezidentas šiuo atveju negali jų rinktis pagal savo didesnį ar mažesnį pasitikėjimą. Jei yra kitų priežasčių, kodėl šie asmenys negali būti diplomatijos atstovais, jos turi būti aiškiai įvardintos. To reikalauja konstitucinis valdžios veikimo skaidrumo principas“, – savo feisbuko paskyroje akcentuoja A. Šindeikis.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad toks prezidentų veikimas yra būdingas nedemokratiškų, negerbiančių teisės viršenybės principo valstybių vadovams, kurie yra linkę naudotis savo galia, o ne Konstitucija priimant sprendimus.

A. Šindeikis įvardina ir iš tokio prezidento veiksmo kylančias problemas. Pasak jo, įvesdamas „politinio atšalimo“ reikalavimą ir jo nepagrįsdamas G. Nausėda valstybėje kuria teisinio netikrumo būseną, visuomenės nepasitikėjimą teise. Advokatas pabrėžia, kad tai neatitinka Konstitucijos preambulėje paskelbto Lietuvos valstybės siekio kurti teisinę valstybę.

Diplomatai nėra prezidento politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ir prezidentas šiuo atveju negali jų rinktis pagal savo didesnį ar mažesnį pasitikėjimą.

„Tai, kad iš aukščiausio valstybės vadovo piliečiai neišgirsta jo sprendimų motyvų, kurie būtų paremti galiojančiais įstatymais ar teisės aktais bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kodėl siūlomi asmenys negali būti paskirti diplomatiniais atstovais, yra ne tik Konstitucijos pažeidimas dėl teisinės valstybės principo nepaisymo bei gero administravimo principo nesilaikymas, t. y. ir prezidento priesaikos nesilaikymas, Lietuvos piliečių orumo įžeidimas atimant iš jų teisę žinoti ir suprasti, kaip ir kodėl šiuo atveju veikia prezidentas“, – savo nuomone dalinasi A. Šindeikis.

Advokatas taip pat akcentuoja, kad toks antikonstitucinis šalies vadovo veikimas siunčia žinią visam diplomatiniam korpusui, kad, jei jie sutiks eiti ministro ar viceministro pareigas, jie negalės grįžti į savo profesinę diplomatinę tarnybą ir būti diplomatiniais atstovais bent jau neapibrėžtą nei galiojančiais įstatymais, nei teisės aktais prezidento nustatytą „atšalimo laikotarpį“, ir tai priklausys tik nuo prezidento valios. 

„Tikėtina, kad su tokia antikonstitucine savivale galintys susidurti diplomatinio korpuso profesionalai nesutiks eiti ministro ar viceministro pareigų, nors jų patirtis ir žinios tam tikrose ministerijose gali duoti didelę naudą Lietuvos valstybei“, – problemą įvardina jis.

Trečioji iš tokio prezidento veiksmo kylanti problema, pasak jo, yra tai, kad toks G. Nausėdos elgesys yra labai prastas pavyzdys ir precedentas demokratijoje, „nes nepasitikėjimas politika ir politikais yra didžiausia rykštė, kuri dažniausiai yra susijusi su politikų arogancija ir nenoru suprasti ir pripažinti, kad jie yra išrinkti ar paskirti tarnauti žmonėms, o Konstitucija riboja jų galias ir demokratijoje jie privalo elgtis ne pagal savo užgaidas, o laikantis Konstitucijos ir įstatymų, sugebėti motyvuoti savo sprendimus ir juos aiškiai pristatyti visuomenei“.

Tai yra prezidento Gitano Nausėdos konstitucinis nuklydimas ir prisidėjimas prie antikonstitucinio Lietuvos valdžios institucijų veikimo, kuris nekuria, o naikina mūsų demokratiją.

A. Šindeikis taip pat pabrėžia, kad G. Nausėdos patarėjų argumentai, esą ambasadorius, būdamas diplomatas, yra statutinis valstybės tarnautojas ir turi vykdyti ir prezidento, ir Vyriausybės parėdymus, kelia rimtų abejonių, ar prezidento patarėjai supranta, kaip veikia valstybės tarnyba.

Jis taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje neskaidriai savo veikimą apipinant gandais ir prielaidomis veikia pats šalies vadovas, o ne jo kritikai.

„Pats prezidentas sukūrė prielaidas kilti abejonėms, ar prezidentas veikia visos valstybės ar tik savo asmeniniais, asmeninės galios didinimo interesais“, – rašo jis.

Ir nors A. Šindeikis, teigia, kad prezidento G. Nausėdos pozicija, nepagrįsta aiškiais argumentais, kad kadenciją baigę ministrai kurį laiką negali dirbti diplomatinėje tarnyboje, nėra toks Konstitucijos pažeidimas, kuris galėtų būti pripažintas kaip šiurkštus ir dėl to galėtų būti pradėta apkalta prezidentui, bet visgi, pasak jo, tai yra konstitucinis nuklydimas.

„Tai yra prezidento Gitano Nausėdos konstitucinis nuklydimas ir prisidėjimas prie antikonstitucinio Lietuvos valdžios institucijų veikimo, kuris nekuria, o naikina mūsų demokratiją, todėl turi būti pastebėtas ir kritikuojamas. Prezidentūra nėra bankas, kuriame veikiama jo akcininkų ir vadybininkų, o ne visos visuomenės interesais“, – sako jis.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pareiškė nematąs galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.

Prezidentūra taip pat nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.