Lietuvos politikai pamėgo vienu metu kandidatuoti ir į Seimą, ir į savivaldybės tarybą, ir į Europos Parlamentą ar net prezidentus, o po rinkimų pasirinkti šiltesnį postą, nepaisydami rinkėjų norų. Gal tam bus padėtas taškas?

Nori apkarpyti apetitą

Dabartinę tvarką apriboti pasiryžo Seimo narys, "Drąsos kelio" frakcijos atstovas Vytautas Antanas Matulevičius. Pagal jo įregistruotas įstatymo pataisas politikas, išrinktas atstovauti vienoje institucijoje, negalėtų kandidatuoti kituose rinkimuose. Tam jis turėtų atsisakyti esamo posto likus 65 dienoms iki rinkimų.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad toks siūlymas gal ir atrodo patraukliai, tačiau turi ir kitą pusę.

"Pats siekis iš pirmo žvilgsnio atrodo teigiamas demokratijai, kadangi sąrašai neretai būna pagražinami asmenų, kurie nesiekia būti išrinkti, tik padeda pritraukti rinkėjų. Tačiau šis siūlymas vis dėlto kertasi su viena iš esminių demokratijos bruožų – teise būti renkamam", – sakė politikos mokslų ekspertas.

Šansų nedaug

Anot jo, toks pasiūlymas pirmiausia nuvertina rinkėjų išprusimą. Iš karto daroma prielaida, kad rinkėjas pats nesugeba atskirti, kurie politikai kandidatuoja iš tikrųjų, o kurie tik gražina sąrašą.

"Pavyzdžiui, abejoju, ar per savivaldos rinkimus Klaipėdos rajone balsavę nuoširdžiai tikėjo, kad partijos "Tvarka ir teisingumas" sąraše kandidatuojantis Petras Gražulis grįš iš Seimo dirbti į vietos tarybą", – kalbėjo M.Jastramskis.

Jo teigimu, problema egzistuoja, bet ją reikėtų spręsti kitais būdais. Apie tai reikėtų skelbti žiniasklaidoje, kalbėti viešojoje erdvėje ir sugėdinti taip besielgiančius politikus ir partijas.
Politologas nemano, kad tokios pataisos galėtų sulaukti ir pritarimo Seime. "Kadangi projektas siūlomas neįtakingos opozicinės partijos, manau, šansai nedideli, – sakė M.Jastramskis, – Tikėtina, "Drąsos kelias" kaip partija perspektyvų, ypač Neringai Venckienei pabėgus, turi nedaug. Nenuostabu, kad atskiri frakcijos nariai pradeda rūpintis savo politine karjera."

Ekspertas teigė nemanantis, kad iki Prezidento ar Europos Parlamento rinkimų tokios pataisos galėtų įsigalėti. Tam, anot jo, labiausiai priešintųsi Socialdemokratų partija.

Kandidatuoja ir ten, ir ten

Pastarosios kandidatų sąrašas į Europos Parlamentą išties mirga nuo garsių pavardžių, jau užimančių įtakingas pozicijas. Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše puikuojasi Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pavardės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas šiuo atžvilgiu kuklesnis. Jame galima rasti Seimo narių Emanuelio Zingerio, Kęstučio Masiulio, Agnės Bilotaitės pavardes. Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše – Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Petras Auštrevičius.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis savo laimę mėgins ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose. Abi kėdes išbandyti ir išsirinkti patogesnę taip pat nori ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pritarimo nesulauks

Krašto apsaugos ministras ir kandidatas į Europos Parlamentą J.Olekas nemano, siūlomos įstatymo pataisos reikalingos.

"Manau, kad būtų neteisinga apriboti žmonėms galimybę rinktis. Man atrodo, kad galų gale labai gražu, kad mes užsiauginame brandesnių politikų kartą, kurie yra žmonių gerbiami, kurie gali atstovauti stambesniu mastu. Pavyzdžiui savivaldybės tarybos narys gali tapti Seimo nariu, Seimo narys gali Europos Parlamento nariu", – sakė ministras.

Jo teigimu, jei politikas blogai atstovauja žmonėms eidamas savo pareigas, kituose rinkimuose jo paprasčiausiai nerinks.

"O jeigu matys žmonės, kad išrinktas Lietuvos Respublikos Seime dirbo gerai ir kad jis vertas būti europarlamentaru, jį išrinks. Man atrodo, čia labai yra logiška. Žmonės pamato, kaip jis atstovauja jiems Seime, ir pagal tai gali spręsti, ar jis vertas Europos parlamentaro vardo, ar ne", – kalbėjo J.Olekas.

Jo teigimu, siūlymas iš anksto atsisakyti pareigų vargu ar sulauks pritarimo Seime, nors sutinka, kad dabar rinkėjai gali jaustis apgauti.

"Neteisinga būtų, nes jeigu žmogaus neišrinks, tai jis praras ir tą poziciją. Mes nežinome, ar jį išrinks. Aš manau, kad yra garbinga, jog jei tave išrinko į naujas pozicijas, tai ten reikia ir dalyvauti. Juk kai išrenka ir paskui nedalyvauja, yra problemiškas dalykas, apie tai mes turėtume kalbėti", – sakė ministras.

Nenori atsisakyti garantijų

Panašios pozicijos laikosi ir opozicijos Seime atstovas frakcijos narys P.Auštrevičius. Jis taip pat įrašytas į partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą.

"Aš žinau, kad kai kuriose valstybėse yra tokios pataisos ir jos galioja. Arba galioja netgi sakyčiau pozityvioji diskriminacija. Kad jeigu politikas būna išrinktas, tai jis privalo atsisakyti jau turimos vietos. Man labiau antroji pataisa labiau patiktų, negu atsisakymas iš anksto. Nes atsisakymas iš anksto yra be garantijos. O kad politikams kampanijose reikia dalyvauti – akivaizdu", – sakė politikas.

Jo nuomone, daug racionaliau būtų, jeigu politikas galėtų dalyvauti rinkimuose į kitą postą ir laimėjęs privalėtų iškeisti esamą kėdę į naują.

"Man tai yra lokiškesnis variantas, negu tai, ką siūlo ponas Vytautas", – teigė P.Auštrevičius. Jis taip pat abejojo pataisų sėkme Seime.