Tą jis pareiškė Lisabonoje vykstančiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

„Situacija aplink mus yra vis blogesnė. Lukašenka nesustos, jo tikslas yra aiškus – jis nori sunaikinti demokratiją ir paminti vertybes, už kurias mes kovojame. Todėl mūsų atsakas privalo būti koordinuotas. NATO ir ES privalo rasti būdą greitai reaguoti į tokius išpuolius“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Baltarusijos tema tapo pagrindine ministrų pasisakymų Lisabonoje ašimi. A. Anušauskas lėktuvo užgrobimą įvertino kaip valstybinio terorizmo aktą, o Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas griežtai paragino ES „veikti taip, kaip turi veikti sąjunga, turinti vertybes“.

Situacija aplink mus yra vis blogesnė. Lukašenka nesustos, jo tikslas yra aiškus – jis nori sunaikinti demokratiją ir paminti vertybes, už kurias mes kovojame.

„Barbarizmas Europos viduryje, sulaikant daugiau kaip šimtą ES šalių piliečių, sulaukė ne tik pasmerkimo – tokie Baltarusijos veiksmai nebus toleruojami“, – po posėdžio teigė A. Anušauskas.

Penktadienį ministrai Lisabonoje diskutuos apie ES karinių pajėgumų vystymą.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau jam teko pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Lėktuvui nusileidus Minske, sulaikytas juo skirdęs tinklaraštinkas, opozicionierius Ramanas Pratasevičius, taip pat jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve, didinant spaudimą, ES svarsto įvesti šaliai sektorines sankcijas.

Įtampa tarp Vakarų ir Baltarusijos išaugo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis Aiiaksandras Lukašenka paskelbė užsitikrinęs  šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos autoritariniam lyderiui bei keliolikai jo aplinkos žmonių įvedė sankcijas, įšaldant jų  turtą ir uždraudžiant atvykti.

Kelis mėnesius Baltarusijoje trukę istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami, teisiami.