„Manau, kad išaugus šių objektų (į Lietuvą patekusių meteorologinių oro balionų – ELTA) skaičiui, būtų prasminga į komitetą pasikviesti atsakingas institucijas ir pasikalbėti apie potencialias rizikas, galinčias kilti nacionalinio saugumo prasme, jeigu tie objektai būtų naudojami nebūtinai kontrabandai“, – Eltai sakė NSGK priklausanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Posėdžio ribose, pasak jos, apie sprendimo būdus reikėtų diskutuoti ir su civilinės aviacijos institucijomis bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūromis.

„Bendraujant su kolegomis iš kitų institucijų, NSGK formate būtų gerai konstruktyviai išsiaiškinti, pasišnekėti“, – pažymėjo ji.

Pasak D. Šakalienės, kilęs institucijų ginčas dėl to, kas turėtų numušti kontrabandą gabenančius balionus, šiuo metu neturi daug vertės.

„Ši situacija tapo truputį per daug emocinga. Turėtume realistiškai įvertinti, ką galime ir ką verta daryti tokioje situacijoje – kalbėti apie balionų nušovimus tiek technine, tiek karine prasme, manau, nėra visai tinkamas naratyvas“, – pabrėžė socialdemokratė.

„Daugiau prasmės turėtų kalbėjimas apie tai, kaip galėtume susimobilizuoti dėl efektyvaus gaudymo tų asmenų, kurie susirenka tuos balionus. Akivaizdu, kad fizinis barjeras tarp Lietuvos ir Baltarusijos kontrabandininkams sukūrė nemažai iššūkių, dėl to yra ieškomi vis nauji metodai, kaip tai daryti“, – aiškino ji.

Stumdymasis tarp institucijų atrodo apgailėtinai

Savo ruožtu komitetui priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad sprendimų priėmimas yra pernelyg uždelstas. Anot jo, akivaizdu, kad valdantiesiems priklausantys NSGK nariai deramai neatliko savo pareigų.

„NSGK nariai žinojo, kokia čia yra problema – ne vienas ir ne du, šimtais tų balionų skrenda į Lietuvą. Tačiau daugiau nei metai tarnybos tyli ir slepia šį faktą. Per tą laiką buvo galima pasikeisti poįstatyminius aktus, pradėti naudoti tam tikras prievartos priemones, tarp jų ir žadamą ginklą prieš tuos objektus“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Stumdymasis nuo vienų ant kitų taip pat atrodo apgailėtinai šiame grėsmės kontekste – bet koks daiktas, kuris nebūtinai turi būti cigaretės, o gali būti ir sprogmuo, net ir į karinius dalinius įskrenda, nekalbant, kad mūsų sieną kerta.

„Skėsčiojimas rankomis ir sakymas, kad mes nieko negalime padaryti ir tik tada, kai žiniasklaidai ir visuomenei tai tapo žinoma, eilinį kartą rodo, kad yra nesusitvarkoma su savo pareigomis. Stumdymasis nuo vienų ant kitų taip pat atrodo apgailėtinai šiame grėsmės kontekste – bet koks daiktas, kuris nebūtinai turi būti cigaretės, o gali būti ir sprogmuo, net ir į karinius dalinius įskrenda, nekalbant, kad mūsų sieną kerta“, – pabrėžė NSGK narys. 

Visgi, paklaustas, ar opozicija žada imtis iniciatyvų, siekiant išgirsti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ar krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pasiaiškinimus, S. Skvernelis tikina, kad tam iki Seimo rinkimų liko per mažai laiko.

„Į frakciją bijo eiti visi, nuo Gabrieliaus Landsbergio iki A. Bilotaitės, nes ten reikia atsakinėti į klausimus. Jie vengia, susigalvoja pretekstų, o kai jau negali išvengti Seimo tribūnos, paskaito iš paruoštuko savo atsakymus, gauna iš partiečių patogius klausimus ir apsimeta, kad viskas tvarkoje. Nebereikia jau nieko niekur kviesti, liko mažiau nei dvi savaitės, žmonės gal paims ir padarys sprendimą“, – vylėsi jis.

I. Šimonytė: nederėtų kelti panikos dėl meteorologinių oro balionų galimos žalos saugumui

Pastarosiomis dienomis fiksuojant kontrabandinius krovinius iš Baltarusijos gabenančius meteorologinius balionus, premjerė Ingrida Šimonytė tikina – nederėtų kelti panikos dėl tokių objektų galimų grėsmių saugumui. Ministrė pirmininkė pažymi – per pastaruosius keturis metus sustiprinus pasienio apsaugą, kontrabandininkai ieško naujų būdų, kaip gabenti krovinius per sieną.

„Meteorologiniai balionai, skirtingai nuo dronų, negali būti nukenksminti antidronine įranga, kita vertus, jų judėjimo kryptis priklauso nuo vėjo krypties, todėl tai pakankamai komplikuotas metodas ką nors gabenti, o ypač nugabenti į konkretų tašką. Tad panikos dėl tokių balionų galimos žalos saugumui kelti nederėtų“, – komentare raštu Eltai atsakė I. Šimonytė.

Panikos dėl tokių balionų galimos žalos saugumui kelti nederėtų.

„Visgi kontrabandos daroma žala yra neabejotina, todėl šis reiškinys ir priemonės jam užkardyti buvo aptarti atsakingų institucijų“, – priminė premjerė.

I. Šimonytė pažymėjo – net ir teisės aktuose numačius galimybę tokius objektus su kontrabanda naikinti šaunamaisiais ginklais, tai gali būti sudėtinga padaryti dėl aukščio. Visgi, oro gynybos klausimo šioje situacijoje kelti nederėtų, pastebėjo ji.

„Oro gynybos priemonių naudojimo principus labai išsamiai paaiškino Lietuvos kariuomenė. Todėl šiuo metu inicijuojamas kitų techninių priemonių pasitelkimas šiai kontrabandininkų išmonei užkardyti“, – nurodė ministrė pirmininkė.

Kaip ir kiti anksčiau situaciją komentavę Vyriausybės nariai, premjerė pabrėžė – per pastaruosius ketverius metus priėmus atitinkamus sprendimus dėl kontrabandos užkardymo, šiuo metu kontrabandininkai ieško naujų būdų kroviniams gabenti.

ELTA primena, kad Alytuje, karinio bataliono teritorijoje, antradienio naktį rastas nusileidęs meteorologinis balionas su prikabinta juoda dėže, kurioje, kaip įtariama gali būti kontrabandinės prekės. Įvykio aplinkybes toliau aiškinsis Karo policija.

Trečiadienį kariuomenė pranešė, kad toks pats incidentas ryte pastebėtas ir Vilniaus rajono karinėje teritorijoje. Tiesa, akcentavo ji Eltai perduotame komentare, šių įvykių sureikšminti nereikėtų – grėsmės lygis Lietuvai nėra pakitęs.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo teigimu, tokių sienos pažeidimų pastebima jau nuo balandžio mėnesio. Vien rugsėjį fiksuota 250 atvejų, kai kontrabanda buvo gabenama minėtais balionais. Visgi, pabrėžia jis, pasieniečiai neturi įgaliojimų ir reikiamos ginkluotės tokių objektų naikinimui.

Kaip antradienį teigė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas bus sprendžiama, kokiomis priemonėms kariuomenė galėtų padėti VSAT užkardyti tokių objektų patekimą į Lietuvą. Pasak jo, yra svarstoma, kad pasieniečiams būtų galima pagelbėti dronais bei ginkluote.