„Jūs nesate geroje pozicijoje. Neturite kortų. Su mumis turėsite kortas. Bet dabar žaidžiate, lyg jau turėtumėte kortas“, – Ovaliniame kabinete penktadienį V. Zelenskiui pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad gėrėjosi, kaip V. Zelenskis atlaikė D. Trumpo puolimą.

Tuo tarpu Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad tai, kas įvyko Vašingtone, yra nematytas žemas lygis.

„Šokiruojančiai atrodė viskas. Galima interpretuoti, kad tai buvo gėdingas D. Trumpo pasirodymas. Bet galima interpretuoti, kad ir V. Zelenskis D. Trumpo derybinio egzamino neišlaikė“, – tvirtino V. Ušackas.

Jis sako, kad panašios diplomatijos Vakaruose nėra buvę.

„Yra buvę panašių atvejų, kai tokie susitikimai vyksta už uždarų durų, bet kad taip vyktų viešai – nėra buvę. Bet suprantama, abu – aktoriai, abu – šoumenai“, – svarstė V. Ušackas.

Prieš pasirodant prieš kameras, D. Trumpas ir V. Zelenskis kalbėjosi už uždarų durų.

„Akivaizdu, kad kažkas įvyko anksčiau, tame uždarame susitikime“, – pažymėjo V. Ušackas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis mano, kad sėdus prieš kameras jau buvo aišku, jog susitarimo nebus, o emocijos prasiveržė, nes pozicijos liko nesuderintos.

„Matyt, V. Zelenskis greičiausiai reikalavo, moraliai apeliavo į saugumo garantijų suteikimą. D. Trumpo atsakymas buvo labai aiškus: Amerika ne tik nesuteiks saugumo garantijų, nesiųs karių, bet ir nepasisakys už NATO plėtrą“, – sakė V. Ušackas.

Yra buvę panašių atvejų, kai tokie susitikimai vyksta už uždarų durų, bet kad taip vyktų viešai – nėra buvę.

Tuo tarpu ambasadorius L. Linkevičius svarsto, kad V. Zelenskio puolimas prieš kameras galėjo būti iš anksto suplanuotas. Amerikiečiams parodyti neva vienintelis V. Zelenskis kaltas, kad D. Trumpui nepavyksta įgyvendinti pažado – sutarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu stabdyti karą.

„Kad taip stipriai buvo atakuojamas V. Zelenskis, galima pagalvoti, kad tai buvo iš anksto paruošta ataka. Galbūt siekiant susilpninti jo derybines pozicijas“, – teigė L. Linkevičius.

„D. Trumpas pirmą kartą viešai prasitarė, kad gali ir nebūti jokio susitarimo“, – pridūrė jis.

V. Ušackas ir L. Linkevičius sutinka – dabar bus bandoma raminti situaciją ir ieškoti būdų tęsti derybas.

„Pirmiausia reikia, kad aprimtų aistros. Manau, kad bus bandoma žalą kompensuoti“, – sakė L. Linkevičius.

Vis dėlto kyla klausimas, ar V. Zelenskis pats toliau ves derybas, ar paskirs kitą atstovą, jei jis Baltuosiuose rūmuose taps nepageidaujamas.

„Priklausys nuo to, kaip bus tiesiamas tiltas per šį konfliktą. Ar pats V. Zelenskis liks derybininku, ar skirs kažką kitą?“, – svarstė V. Ušackas.

Akivaizdu, kad Ukraina ir Europa turės pergalvoti, ką siūlyti D. Trumpui, o nuolaidų daryti teks būtent Kyjivui.

„Ne tik Ukraina, bet ir Europa yra labiau priklausoma nuo Amerikos nei Amerika nuo Europos ar Ukrainos. Kyjivui reikės daryti nuolaidas ir priimti nepatogius, bet, ko gero, neišvengiamus kompromisus“, – prognozavo V. Ušackas.

„Situacija bloga dar ir tuo, kad D. Trumpas tiesiai pasakė V. Zelenskiui, kad jis neturi jokių kozirių, tik dar labiau įrodo, kad situacija yra nevienoda“, – pridūrė L. Linkevičius.

Ukraina sulaukė viso laisvojo pasaulio palaikymo. Išimtis – Vengrija.

„Visi žinome situaciją: yra agresorius – Rusija, ir yra užpulta tauta – Ukraina. Visi pasielgėme teisingai, kai prieš trejus metus padėjome Ukrainai ir įvedėme sankcijas Rusijai. Turime gerbti tuos, kurie kovoja už savo nepriklausomybę ir Europos saugumą“, – teigė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ukrainą palaiko Kanada bei svarbi amerikiečių partnerė stabdant Kiniją – Australija.

Šios šalies premjeras Anthony Albanese pabrėžė, kad norint pasiekti taiką, „Rusija turi sustabdyti savo neteisėtą, amoralią invaziją“.

Diskusijos metu D. Trumpui buvo užduotas klausimas, ar jis įsipareigoja išlaikyti amerikiečių karius Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija atliko puikų darbą NATO. Jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – atsakė D. Trumpas.

O kaip dėl Baltijos šalių?

„Baltijos šalys... Taip, ten taip pat sunki kaimynystė, bet mes įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO. Tačiau NATO turi pasitempti. Europiečiai turi pasitempti. Noriu matyti juos lygiai su mumis. Jie turėtų būti bent jau lygūs. Ar supratote?“ – sakė D. Trumpas.

„The New York Times“ cituoja D. Trumpo administracijos pareigūną, kuris teigia, kad JAV prezidentas svarsto stabdyti karinę pagalbą Ukrainai ir nutraukti žvalgybos informacijos dalijimąsi.

Tačiau CNN šaltiniai tai neigia.

Tačiau triumfuojanti rusų propaganda tai jau pateikia kaip faktą.

„Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nutraukia karinę pagalbą Ukrainai. Pentagono vadovas įsakė nutraukti atakų prieš Rusiją planavimą. Visa tai – po vakarykščio D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo, kuris baigėsi Kyjivo nesėkme“, – skelbia rusų televizija.

L. Linkevičius sako, V. Zelenskiui pasipriešinus D. Trumpo spaudimui, gali mažėti ir jo palankumas rusams.

„Rusų keliamos sąlygos ne visiškai atitiks amerikiečių lūkesčius ir planą, pasimatys piktumai į kitą pusę. Visko čia dar gali būti“, – svarsto jis.

Po penktadienio europiečiai dar labiau įsitikino, ką D. Trumpas sako ir atvirai – Europos saugumas amerikiečiams dabar svarbus ne dėl demokratijos, laisvės ar diktatorių stabdymo, bet kiek tai finansiškai apsimoka amerikiečiams.