Pereiti į pagrindinį turinį

Ar šešiolikos metų balsuoti per anksti?

2024-01-05 03:00

Siūloma keisti Konstituciją dvejais metais nuleidžiant balsavimo savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose amžiaus kartelę. Ar dėl to būtų daugiau demokratijos?

Pritariančių nedaug

„Šešiolikos metų žmonės turi turėti teisę spręsti, kokios nori valdžios savivaldybėse. Jie jau turėję ir pilietiškumo, ir politologijos pamokų, supranta politinius procesus. Jei norime aktyvinti jaunimą, ugdyti pilietiškumą, reiktų jiems suteikti galimybę balsuoti“, – neabejoja Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas ir priduria, kad visi savivaldybės vadovai savo parašais parėmė Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą, siekiančią, kad būtų keičiama Konstitucija ir vietos valdžią būtų leista rinkti nuo šešiolikos, dvejais metais anksčiau, nei leidžiama dabar.

Meras pasakoja, kad Utenos taryboje dirba viena jauniausių Lietuvoje vietos politikių – 23-ejų Eglė Zarankaitė, o savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas taip pat vienas jauniausių šalyje – jam 28-eri.

Tačiau Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) lapkričio pradžioje pradėtų rinkti parašų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) šį trečiadienį skelbtais duomenimis, tėra 482. Nors terminas rėmėjams burti tik įpusėjo, sunkiai tikėtina, kad pavyktų pasiekti reikalingą jų skaičių.

„Iniciatyvos tikslas – iškelti šį klausimą. Jaunimas pats pasirinko priemonę ir pradėjo rinkti parašus. Žinoma, skaičiai kalba patys už save. Reikalingi 300 tūkst. parašų – labai daug. Žinojome, kad gali būti ir vienaip, ir kitaip. Tačiau tai pirmas atvejis, kai jaunimas kreipėsi į VRK ir pradėjo parašų rinkimo iniciatyvą, kad būtų bandoma šia priemone inicijuoti įstatymo, šiuo atveju net Konstitucijos, pakeitimo svarstymą“, – sako LiJOT prezidentas Umberto Masi. Beje, „Vote 16“ yra pasaulio mastu vykdoma kampanija.

Kad mūsų piliečiai nenori jauninti vietos valdžios rinkėjų, rodo ir LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkritį atlikta apklausa. Balsavimui savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo šešiolikos metų nepritaria septyni iš dešimties respondentų ir tik kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) siūlo tai leisti. 8 proc. neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė.

Faktai: U. Masi primena, kad ne jauni žmonės dažniausiai būna tie, kuriuos įtraukia ar kurie įsitraukia į nesąžiningą ar neskaidrų rinkimų procesą. / Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos nuotr.

Didesni entuziastai – jauni žmonės: beveik trečdalis 18–29 metų respondentų buvo už, tarp 30–49 metų respondentų tokią idėją palaiko 26 proc., tačiau tarp vyresnių nei 50 metų – vos 16 proc.

Baiminasi manipuliavimo

Kodėl taip nepasitikima jaunimu? U. Masi sako dažniausiai girdintis argumentus, kad jauni žmonės dar neturi pakankamai žinių ir patirties, todėl yra rizikos, kad gali būti manipuliuojama jų balso teise. „Galima suprasti tokį nuogąstavimą. Tačiau moksliniais tyrimais nenustatyta amžiaus ar kito kriterijaus, kuris galėtų nurodyti, ar žmogus pasirengęs spręsti, už ką balsuoti. Ir dauguma kitų kartų žmonių neturi kažkokio papildomo politinio ar pilietinio parengimo. Reikia pastebėti ir tai, kad ne jauni žmonės dažniausiai būna tie, kuriuos įtraukia ar kurie įsitraukia į nesąžiningą ar neskaidrų rinkimų procesą. Yra visokių žmonių – tiek jaunų, tiek vyresnių, bet nėra tiesioginio ryšio tarp jauno amžiaus ir rizikos, kad būtent jaunu žmogumi bus manipuliuojama“, – pabrėžia U. Masi.

Tai pirmas atvejis, kai jaunimas kreipėsi į VRK ir pradėjo parašų rinkimo iniciatyvą, kad būtų bandoma šia priemone inicijuoti įstatymo, šiuo atveju net Konstitucijos, pakeitimo svarstymą.

Vis dėlto, jaunimo pilietiškumo tyrimų duomenimis, mūsų moksleivių politinės žinios yra prastos, daug prastesnės nei vyresnių žmonių, konstatuoja Vilniaus universiteto docentė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Pasak sociologės, tyrimai rodo, kad mūsų jauni žmonės nelabai geba sekti politinį gyvenimą, jame orientuotis ir turėti savo nuomonę, nes norint ją turėti, turi stebėti naujienas ir suvokti, kurie jų kanalai patikimi. Žmonės dažnai balsuoja šeimomis, atiduoda balsą taip, kaip manoma jų burbule, jų artimoje aplinkoje. Tačiau jei asmuo pats nesidomi politika, neseka jos naujienų, jis yra priklausomas nuo kitų, juo lengviau manipuliuoti, o jauni žmonės politika domisi mažai.

„Daug diskutuojama apie jaunimo pilietinį ugdymą, informacinį raštingumą, t. y. gebėjimą kritiškai vertinti informaciją iš skirtingų šaltinių, kelti klausimą apie jų patikimumą, turėti sveiką abejonę ir sugebėti atsirinkti. Žiūrint šiuo aspektu, ar dauguma mūsų šešiolikmečių pasirengę dalyvauti rinkimuose – ne tik nueiti ir pažymėti kryžiuką, bet ar yra pakankamai brandūs, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimą?“ – R. Žiliukaitės nuomone, čia požiūris nelabai optimistinis.

Pozicija: „Šešiolikos metų žmonės turi turėti teisę spręsti, kokios nori valdžios savivaldybėse“, – neabejoja Utenos rajono meras M. Kaukėnas. / M. Kaukėno asmeninio archyvo nuotr.

Pateikia argumentų

Vis dėlto, pasak sociologės, yra ir argumentų, kodėl jaunesnius žmones reiktų įtraukti į rinkimus: „Yra žinoma, kad kai žmogus jau įgyja teisę balsuoti, labai svarbu, kad jis ateitų į pirmuosius rinkimus. Lietuvoje šešiolikmetis dar mokosi bendrojo ugdymo sistemoje, taigi tikriausiai dar gyvena su tėvais. Galbūt jo pirmoji patirtis balsuojant, matant, kaip vyksta šis procesas, gali paskatinti ir vėliau dalyvauti rinkimuose.“

Aštuoniolikos ar devyniolikos sulaukęs jaunimas dažnai migruoja į didmiesč̌ius ir dėl gyvenamosios aplinkos kaitos praranda susidomėjimą dalyvauti demokratiniuose procesuose vietos lygmeniu. Šešiolikmečiams septyniolikmečiams procesai savivaldoje kur kas artimesni.

U. Masi atkreipia dėmesį, kad Estijoje, kur savivaldybių tarybų rinkimuose balsuojama nuo šešiolikos, 2021-aisiais 16–17 metų amžiaus grupė balsavo aktyviau nei 18–24 metų. „Labai svarbu, kad jaunas žmogus būtų susiformavęs įprotį balsuoti ir žinojimą, kad dalyvauti rinkimuose yra svarbu. Viena esminių įvairių tyrimų išvadų – kuo anksčiau žmogus balsuoja rinkimuose, tuo didesnė tikimybė, kad jis ir toliau įsitrauks į politinius ir visuomeninius procesus, balsuos rinkimuose“, – pabrėžia U. Masi.

Dabar Lietuvoje jauniausių rinkėjų aktyvumas mažiausias. VRK skelbė, kad 2023-iaisiais vietos valdžią rinko vos trečdalis (33,4 proc.) 18–24 metų amžiaus rinkėjų, o 65–74 metų – net 59,1 proc. Tiesa, pastebi R. Žiliukaitė, per pastaruosius kelerius metus situaciją į gerąją pusę kiek keičia jaunimo organizacijos, prieš rinkimus organizuodamos akcijas, raginančias jaunus žmones ateiti balsuoti.

2019 m. pakeitus įstatymą, pirmą kartą į vietos valdžią galėjo pretenduoti ir aštuoniolikmečiai (iki tol galėjo nuo 20 metų), tačiau didelio jaunimo entuziazmo nei kandidatuoti, nei balsuoti tai neatnešė. „Pagal tai, kiek aštuoniolikmečių buvo išrinkta į savivaldybių tarybas, galima pasakyti, kad jie dar nepakankamai įtraukti ar sudominti politinių procesų. Politikai, matydami nedidelį jaunų žmonių aktyvumą, orientuojasi į kitas problemas, todėl jaunimui svarbūs klausimai dažnai nėra stipriai atstovaujami. Jauni žmonės savivaldybėse turi poreikių ir lūkesčių, kuriems būtų svarbu atstovauti politiniu lygmeniu“, – pabrėžia U. Masi.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus net buvo įregistravęs Rinkimų kodekso pataisą, siūlančią leisti į merus kandidatuoti tik nuo 21 metų. Jis motyvavo, kad aštuoniolikos metų jaunuoliui būti lyderiu savivaldos teritorijoje, kurioje, kaip taisyklė, gyventojų amžiaus vidurkis yra dvigubai, o neretai ir daugiau kartų didesnis, būtų labai sudėtinga ir vargu, ar pateisinama. Galų gale, pastarųjų savivaldos rinkimų statistika rodo, kad vidutinis išrinkto mero amžius yra apie 50 metų, o jauniausias išrinktas – 32-ejų. Panašūs skaičiai buvo ir 2019 metais.

Disproporcija: 2023-aisiais vietos valdžią rinko vos trečdalis (33,4 proc.) 18–24 metų amžiaus rinkėjų, o 65–74 metų – net 59,1 proc. / Regimanto Zakšensko nuotr.

U. Masi tokį siūlymą kritikuoja: „Galiu suprasti, kad 21 metų žmogus turėtų daugiau patirties, jau būtų bebaigiantis studijas, bet nematau priežasties ir pagrindo keisti galiojančią įstatymo nuostatą. Juk rinkėjas gali apsispręsti, ar žmogus, kuriam yra aštuoniolika ar 20 metų, tinkamas užimti mero pareigas. Jei atsirastų turintis tinkamų gebėjimų ir rinkėjai manytų, kad jis vertas būti meru, kodėl ne.“

Vis dėlto ir A. Vinkus nutarė atsitraukti nuo savo siūlymo. „Dar kartą įsigilinau, suabejojau ir nebesiūlau. Persigalvojau, nes nutariau, kad jaunimui reikia duoti kelią, o žmonės pasirinks. Tikiu, kad kandidatuos tie, kurie pasiaukoję tokiam darbui“, – sako parlamentaras.

Aiškūs tikslai

U. Masi neabejoja, kad teisė kandidatuoti į vietos valdžią nuo aštuoniolikos metų, kaip ir siūlomas balsavimas nuo šešiolikos, prisidėtų prie pilietinio aktyvumo ugdymo. Tačiau jis pripažįsta, kad tai nėra panacėja, kuri automatiškai suteiks visiems šešiolikmečiams žinių apie politinius procesus. Vis dėlto tai būtų žingsnis, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų galimybę būti labiau pilietiškais, sustiprintų jų susidomėjimą visuomeniniais ir politiniais procesais.

„Iniciatyvos tikslas – ne tik, kad viena ar kita grupė galėtų balsuoti. Šia iniciatyva norime padėti pamatus aktyvesnei ir labiau įsitraukusiai pilietinei visuomenei ir, žinoma, jaunimui“, – sako LiJOT prezidentas.

Palyginimas: pasak R. Žiliukaitės, tyrimai rodo, kad moksleivių politinės žinios daug prastesnės nei vyresnių žmonių. / E. Levin nuotr.

Nuo šešiolikos bent savivaldos lygmeniu balsuojama Estijoje, Austrijoje, Maltoje, Škotijoje, kai kuriose Vokietijos federalinėse žemėse, Glaruso kantone Šveicarijoje. Nuo septyniolikos Izraelyje leidžiama balsuoti savivaldos rinkimuose, Graikijoje – visuose. Belgijoje priimtas sprendimas, leidžiantis nuo šešiolikos balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą. ES rinkimų teisės reformoje nuo 2015 m. rekomenduojama įteisinti aktyviąją rinkimų teisę piliečiams nuo šešiolikos metų.

Vis dėlto LiJOT inicijuota parašų rinkimo akcija ir visuomenės apklausa rodo, kad mes tam dar nepribrendę. Tiesa, toks Konstitucijos keitimo siūlymas Seime gali atsidurti ne tik piliečių įstatymų leidybos inciatyvos forma. Tokią Konstitucijos pataisą įregistruoti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba įpareigojo savo partijos frakciją Seime. Kaip informavo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, projektas parengtas, bet dar neįregistruotas. Tokios idėjos rėmėjų yra ir tarp valdančiosios koalicijos narių. Tačiau tai tikriausiai teks spręsti kitos kadencijos Seimui.

Tikslas – ne tik, kad viena ar kita grupė galėtų balsuoti. Šia iniciatyva norime padėti pamatus aktyvesnei ir labiau įsitraukusiai pilietinei visuomenei.

Tendencijos tokios, kad vis jauninamas ir kandidatų amžius: jau dveji rinkimai į vietos valdžią kandidatuoti galima nuo aštuoniolikos, dvejais metais anksčiau nei pagal iki tol galiojančius teisės aktus, šiemet pirmą kartą į Seimą galės kandidatuoti asmenys nuo 21 metų (iki šiol – nuo 25-erių). Tad klausimas, ar bus žengtas dar vienas žingsnis dvejais metais pajauninant vietos valdžios rinkėjus.

R. Žiliukaitė sako asmeniškai nesanti nei to entuziastė, nei priešininkė. „Vis dėlto visuomet klausiu, kiek, leidę balsuoti nuo šešiolikos, mes tų rinkėjų atvesime prie balsadėžių, kaip skirsis situacija savivaldybėse, o jų turime ir problemiškų, tokių, kuriose keliame klausimą dėl demokratiškumo, aibės kitų dalykų. Jauni žmonės tokiose savivaldybėse atsidurs manipuliacijos akiratyje. Tad ar suteikę teisę balsuoti nuo šešiolikos turėtume daugiau demokratijos? Nebūtinai“, – pasak sociologės, šie klausimai skatina diskusijas, o tai yra labai gerai, nes tokiam pokyčiui reikia pasirengti.

Atsitraukė: A. Vinkus buvo įregistravęs pataisą, kad kandidatų į merus amžiaus kartelė būtų pakelta nuo 18 iki 21 metų, bet persigalvojo, nutaręs, kad ir jaunimui reikia duoti kelią, o žmonės pasirinks. / L. Balandžio / BNS nuotr.

U. Masi įsitikinimu, remiantis šalių, kur balsuojama nuo šešiolikos metų, pavyzdžiais matome, kad tai galėtų būti veiksminga ir Lietuvoje. „Jei toks sprendimas būtų priimtas, svarbiausia neužmiršti, kad tai nėra vienadienis veiksmas ir staiga netapsime pilietiškais, atsakingais, rūpestingais savo visuomenėse. Tai reikalauja didesnio įdirbio, atidesnio požiūrio į pilietiškumo ugdymą. Galų gale, svarbiausia, kaip traktuojame vieni kitus. Ne tik dėl jaunimo tenka girdėti nepasitikėjimo, kartais ir jauni žmonės nebūna iki gali nuoširdūs kitų kartų atžvilgiu. Reikia turėti realistiškų lūkesčių ir siekti vieni kitiems padėti. Tai ir produktyviau, ir sveikiau mums visiems“, – mano LiJOT prezidentas.

Jaunimas primena: Lui Brailis Brailio raštą išrado būdamas penkiolikos, Žana d’Ark trylikos vadovavo Prancūzijos kariuomenei ir iškovojo pergalę prieš anglus, Aleksandras Makedonietis šešiolikos ėmė vadovauti Makedonijai, pasaulio vaiko teisių simboliu tapusi pakistanietė Malala Yousafzai septyniolikos laimėjo Nobelio taikos premiją, penkiolikos švedė Greta Thunberg pradėjo rengti aplinkosaugines akcijas, įkvėpusias protestams viso pasaulio jaunimą.

Ankstesnių ir dabartinių laikų jaunųjų herojų sąrašą galima būtų tęsti, priduriant klausimą: ar šešiolikos metų žmogus jau subrendęs ir balsuoti renkant vietos valdžią?


Kaip vyksta kitose šalyse?

Nuo 16 metų balsuojama:

Austrijoje (visuose rinkimuose)

Maltoje (visuose rinkimuose)

Estijoje (savivaldos rinkimuose)

Belgijoje (Europos Parlamento rinkimuose)

Vokietijoje (vietos rinkimuose, kai kuriose žemėse)

Škotijoje (Škotijos rinkimuose)

Velse (Velso rinkimuose)

Š̌veicarijoje (Glaruso kantone)

Nuo 17 metų balsuojama:

Graikijoje (visuose rinkimuose)

Izraelyje (savivaldos rinkimuose)

Šaltinis: LiJOT

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų