Iki spalio 1-osios 22 šalyje veikiančios politinės partijos deklaravo turinčios 101 tūkst. 75 narius.
2012 metais partijoms priklausė 107 tūkst. 750 žmonių, po to šis skaičius būdavo didesnis, o 2016 metais jis buvo viršijęs 121 tūkstantį.
Šių metų kovą partijoms priklausė daugiau kaip 114 tūkst. žmonių, prieš metus – 110 tūkstančių.
Tokį ryškų partijoms priklausančių žmonių skaičių galėjo lemti tai, kad trys organizacijos – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga ir Žemaičių partija – duomenų apie savo narius nepateikė.
Naujausi duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį didelių pokyčių nebuvo nė vienoje partijoje.
Didžiausia politine jėga lieka Lietuvos socialdemokratų partija, ji nurodė turinti 16 tūkst. 759 narius, antra – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 13 tūkst. 772 nariais, trečia – Darbo partija, deklaravusi 10 tūkst. 770 narių.
Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklauso 4292 žmonės. Pastaruosius kelerius metus šios partijos narių skaičius kinta minimaliai.
Ties išlikimo riba atsidūrė Rusų aljansas, jis nurodė turintis minimalų 2000 narių skaičių.
Netoli šios ribos yra ir valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 2120 narių. Mažiau už ją narių turi neparlamentinės partijos „Jaunoji Lietuva“ (2004 nariai), „Lietuvos sąrašas“ (2004 nariai), Nacionalinis susivienijimas (2137 nariai).
Visos politinės partijos kasmet iki kovo 1 dienos ir iki spalio 1 dienos privalo pateikti savo partijos narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Partijos sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių.
Naujausi komentarai