Daugiau apie tai LNK Žinioms kalbėjo K. Budrys.

– Turbūt tai, kas oficialiai vadinsis derybomis, dar neprasidėjo, bent jau visi to nori tikėtis. Visi formuluojame kaip sąlygą deryboms, kad prie stalo turi būti Ukraina ir Europa. Prieš tai turime būti apsitarę, kas turėtų atstovauti Europai, tam, kad galėtume kalbėti apie derybas. Turime turėti bent dalelę tikėjimo, kad kita pusė – karo nusikaltėlis, agresorius Putinas – siekia dėl ko nors susitarti. Ar tos sąlygos šiai dienai yra išpildytos? Jos nėra išpildytos. Iš šios pusės apibrėžiant, sakau, kad jos dar nėra prasidėjusios, tačiau signalai, apsikeitimas nuomonėmis, vertinimais, kontaktai jau vyksta, dėl to pradžia yra.

– Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį gana kandžiai pasakė, kad Europa nėra kviečiama prie derybų stalo dėl to, jog Europa nori karo, o ne taikos.

– Europoje yra labai aiškus supratimas, kad pasekmės mums bus tiesioginės. Lietuvai pasekmės iš karto bus tiesioginės dėl to, kad arba pajėgos grįš prie mūsų sienos, arba turėsime tebesitęsiantį karą, arba turėsime užprogramuotą, neišvengiamą naują konfliktą. Mes labai aiškiai tai suprantame. Europa supranta, kad jai teks didžioji našta tolimesnės pagalbos Ukrainai – ekonominės, finansinės. Galų gale reikės atstatyti šalį, reikės padėti Ukrainai. Visa tai liks Europai. Taip negali būti, kad Europos nėra prie stalo, jeigu norime dėl ko nors sutarti.

LNK stop kadras.

– Jūs praėjusią savaitę pasakėte tokią sparnuotą frazę: jei kažko nėra prie stalo, šiuo atveju Europos, tai reiškia, kad Europa yra meniu. Europą yra dalinamasi. Jūsų manymu, ar taip yra dabar Saudo Arabijoje, kur susitinka Marcas Rubio, S. Lavrovas ir visos Rusijos bei Jungtinių Valstijų delegacijos? Žemėlapiai braižomi iš naujo?

– Nemanau, kad tai yra apie žemėlapius, ir nespėliosiu, kas pas juos yra padėta ant stalo. Aš žinau, kur yra Europa su savo parama, ir tai yra visiškai klaidinga žinutė, einanti mums iš Amerikos, paplitusi ir Amerikoje, kad Amerika Ukrainai skiria daugiau nei Europa. Tai yra netiesa, tai yra melas. Europa skiria Ukrainai bent 30 proc. daugiau paramos. Tai, kas yra suplanuota ateityje, iš viso nepalyginami skaičiai. Mes jau dabar nešame didžiąją naštą. Neįsivaizduoju, ką galima svarstyti, kaip galima nuspręsti neįtraukus Europos. Galų gale būsima Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra nuo Europos priklausantis dalykas. Tai turi būti dalis sprendimo. Noriu pasakyti – bet kas gali derėtis apie ką nori, galime su jumis susėsti ir derėtis apie kažkokius įsivaizduojamus dalykus, tačiau klausimas – kokį efektą tai turės ir kas turi galutinio sprendimo teisę. Galutinio sprendimo teisę turi Ukraina. Europa taip pat yra savarankiškas veikėjas.

– Buvo daug spėlionių po J. D. Vance'o kalbos Miunchene, Donaldo Trumpo pareiškimų. Ar jums aišku, ką Donaldas Trumpas, jo administracija nori pasiekti Ukrainoje? Kokia taika galėtų būti? Kokios jos sąlygos?

– Iš užpraeitos savaitės susitikimų su naujosios administracijos atstovais, kurie yra įgalioti parengti sprendimus prezidentui Trumpui dėl taikos Ukrainoje, galiu pasakyti, kad jie iš tikrųjų ieško sprendimų, kaip turėtų daugiau įtakos svertų Rusijai, kuo galėtų dar papildomai ją paspausti, parodyti, kokios gali būti pasekmės, jei Rusija nesilaikys priimtų sprendimų, nesės prie derybų stalo ir pan. Ten tikrai yra daug ką aptarti, taip pat kaip ir užtikrinti taiką. Dėl to aš tikrai turiu didelį tikėjimą visais tais žmonėmis, kurie yra įsitraukę, kad jie duos gerą patarimą. Kaip po to viskas atrodys, pamatysime. Tie kai kurie pirmieji signalai, niekaip kitaip nepavadinsi, kad jie negeri. 

– Yra šiokių tokių indikacijų, kaip gali atrodyti taikos palaikymas Ukrainoje, jei dėl tokios taikos būtų susitarta. Keiras Starmeris iš Didžiosios Britanijos, Švedija pareiškė, kad neatmestų galimybės siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti. Manote, kad bus ir daugiau tokių pareiškimų? Daugiau šalių sutiks ten nusiųsti kažkiek karių?

– Po prieš metus buvusio Paryžiuje viršūnių susitikimo, kur buvo svarstomos naujos galimos paramos Ukrainai formos, kur dalyvavo Respublikos prezidentas ir aš tuo metu buvau jo delegacijoje, taip pat kalbėjome apie galimą karių siuntimą. Ir tada Lietuva sakė, kad neatmetame tos opcijos, ir dabar mes neatmetame. Tačiau reikia eiti ir planuotis, kalbėti tada jau apie konkrečius dalykus, nes taikos palaikymas, taikos užtikrinimas esant vienam ar kitam mandatui, tai yra skirtingi dalykai. Mes atgrasysime Rusijos pajėgas ar tiesiog stebėsime, ar laikomasi paliaubų? Tai labai skirtingi dalykai. Dabar kažkam pasakyti, kad būtinai ten būsime – iš karto kyla klausimas, kokiomis sąlygomis. Žinome, kokių skaičių reikia Rusijai atgrasyti. Kalba eina apie šimtus tūkstančių karių. Mes jų šiuo metu neturime. Kokios kitos galimos misijos? Kaip ir sakiau, galima stebėjimo misija, taip vadinama „vielos paklibinimo“, kai iššauki didesnes pajėgas ateiti. Kol neturime parametrų, yra sunku šnekėti. Tai, kad valstybės to kaip galimybės nebeatmeta, jau yra pasiekimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl jūs sakote, kad reikia šimtų tūkstančių karių? Ar yra tokie paskaičiavimai?

– Žinoma, tie klasikiniai skaičiavimai, kiek reikia atgrasinti priešininką. Nebent kas nors turi tikėjimą, kad Rusija laikysis susitarimo, tada turime turėti kitokį pokalbį. Aš neturiu jokio tikėjimo, kad Rusija laikysis susitarimo, nes nemačiau nė vieno susitarimo, susijusio su taikos įvedimu, kurio ji laikėsi. Galų gale šis karas 2022 metais vėl atsinaujino, nes Rusija sulaužė Minsko antrąjį susitarimą. Tą dedame į šalį – nesvarbu, ką jie pasirašys, svarbu, kas bus Ukrainoje atgrasyti Rusijai. Rusijos atgrasymui reikia santykio 1 prie 3, kad būtų pajėgos. Matome planus, kokie yra planuojami Rusijoje vien sausumos pajėgomis... Galime paskaičiuoti, ko reikia, kad Ukraina būtų pasirengusi kovai tam, jog karo nebūtų. Lygiai taip pat skaičiuojame, kiek reikia Lietuvoje ir Baltijos šalyse turėti pajėgų tam, kad galėtume atgrasyti jų pajėgas. Čia yra atsakymai. Atsakymo, iš kur paimsime, nėra.

– Net didžiosios Europos šalys neturi tokių karinių pajėgų. Net Prancūzija turi beveik 300 tūkst. karių, britai – 100 tūkst. 

– Bet yra kitos atgrasymo formos. NATO stovi ne vien tik ant sausumos pajėgų, jūrų pajėgų, oro pajėgų. Yra branduolinis atgrasymas, ant kurio stovi NATO ir dėl kurio atgrasymas iš viso veikia bei stabdė Sovietų Sąjungą. Dėl to ir sakome, kad Ukrainai tiesiausias, paprasčiausias, visiems suprantamas kelias yra narystė NATO ir branduolinis atgrasymas nuo valstybės, kuri kiekviena proga naudoja branduolinį grasinimą.