„Svarbiausios šalies problemos per šiuos metus buvo įvardintos, kurios buvo ir teigiamai, ir neigiamai vertinamos. Tai yra natūralu“, – žurnalistams antradienį sakė D. Grybauskaitė.
„Daugelis kritiškų pastabų, be abejo, yra taiklios, nes tų problemų ir bėdų visose Vyriausybėse buvo ir bus“, – pridūrė ji.
Buvusi šalies vadovė teigė nekomentuosianti konkrečių prezidento teiginių.
„Tai yra monopolinė prezidento teisė, kaip vieną ar kitą problemą ar reiškinį įvardinti metiniame pranešime. Tai yra teisė ir pareiga konstitucinė“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tai yra monopolinė prezidento teisė, kaip vieną ar kitą problemą ar reiškinį įvardinti metiniame pranešime. Tai yra teisė ir pareiga konstitucinė.
Skaitydamas ketvirtąjį savo metinį pranešimą G. Nausėda kritikavo sveikatos, švietimo reformas, prastą kelių būklę, ragino numatyti paramos Ukrainai planą, mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos politiką.
Daugiausia dėmesio kalboje skirta Lietuvos ir regiono saugumo klausimams.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.
Po „čekiukų skandalo“ sekė valdančiųjų veiksmai rodo politinę nebrandą
Po savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalo sekę valdančiųjų veiksmai rodo politinę nebrandą, sako kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
„Apskritai, „čekiukų skandalo“ fone aš visus kitus valdančiosios daugumos, ypač vadovų, sprendimus įvardinčiau kaip politinės ir asmeninės nebrandos demonstraciją“, – žurnalistams antradienį Seime sakė buvusi prezidentė.
Politinės atsakomybės stoka buvo demonstruojama.
„Politinės atsakomybės stoka buvo demonstruojama“, – pridūrė ji.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad politikai dėl savo veiksmų visuomet turi prisiimti „daug didesnę atsakomybę“. Vis dėlto ji teigė nenorinti aiškinti, kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė.
„Politikai visada turi priimsi daug didesnę atsakomybę dėl savo veiksmų – galbūt ir esamų, ir ankstesnių. Tai yra ir pasitikėjimo politine sistema klausimas“, – kalbėjo buvusi Lietuvos vadovė.
Šalyje kilus politinei krizei dėl tarybų narių kanceliarinių išlaidų, valdantieji konservatoriai pasiūlė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau parlamentas tokią iniciatyvą atmetė, o atsistatydinti žadėjusi premjerė Ingrida Šimonytė to nepadarė.
Dėl kilusios krizės iš pareigų pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Raginimų tą daryti sulaukė ir finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys, tačiau jie toliau tęsia darbą Vyriausybėje.
Vadinamasis „čekiukų skandalas“ kilo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“, kuria jis ėmėsi tikrinti, ar savivaldos politikai skaidriai naudojo kanceliarines išlaidas.
Dėl paviešintų faktų Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus devyniose savivaldybėse.
Naujausi komentarai