Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į "Kauno dienos" vyriausiosios redaktorės Žilvinės Petrauskaitės klausimus, pasidžiaugė,kad viešai deklaruoti, jog esi Lietuvos patriotas, tampa madinga ir jauniems.

"Svarbiausia, kad tai mūsų jaunimas įrodo ne tik žodžiais, bet ir darbais", – sakė Prezidentė.

Duodama interviu "Kauno dienai" Kovo 11-osios išvakarėse D.Grybauskaitė pastebėjo, kad Lietuva gali didžiuotis ne tik aktyviais ir pilietiškais nepriklausomybės vaikais, bet ir visais žmonėmis, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu keičia šalį.

"Sparčiau judėti į priekį mums dažnai trukdo ir politinės valios bei tęstinumo stoka. Tačiau viskas prasideda nuo konkretaus žmogaus ir nuo jo pastangų sukurti geresnę šalį", – pabrėžė Prezidentė.

– Kokias Lietuvos užsienio politikos gaires matote ateinantiems penkeriems metams? Ar pasiteisino Lietuvos užsienio politikos persiorientavimas į Skandinavijos kryptį?

– Lietuva visada orientavosi į Vakarus ir Šiaurę. Todėl ir toliau ta kryptis turėtų išlikti. Matome bendrų interesų su didžiosiomis Europos šalimis – tokiomis kaip Vokietija ar Prancūzija. Sėkmingas ir mūsų bendradarbiavimas su JAV. Lietuva turi daug ryšių ir sėkmingai bendradarbiauja ir su kaimyninėmis šalimis.

Tokio intensyvumo kontaktų kaip su Šiaurės šalimis neturime su jokiu kitu regionu. Su jomis sėkmingai dirbame NB6 ir NB8 formatu. NB6 formate suderinama Šiaurės ir Baltijos šalių, esančių ES, pozicija svarbiausiais ES klausimais, o NB8 formatas turi daugiau praktinio bendradarbiavimo. Šiaurės šalys visada buvo skaidraus verslo, socialinės gerovės pavyzdys. Jos patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, prekybos apyvarta su jomis yra viena didžiausių. Sėkmingai su šiomis šalimis vystome energetinius projektus – tiesiama elektros jungtis su Švedija, šių metų pabaigoje Klaipėdą pasieks suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla, kurio tiekėja yra Norvegijos bendrovė, su Šiaurės šalimis kuriama bendra elektros ir dujų rinka.

Praėjusiais metais sėkmingai pirmininkavome ES Tarybai. Parodėme, kad esame atsakingi ir darbštūs. Šis pelnytas pasitikėjimas ir ateityje turi būti panaudotas Lietuvos žmonių saugumui ir ekonominei gerovei užtikrinti. Lietuva turi investuoti į ekonominius ryšius visame pasaulyje. Patikimų užsienio partnerių parama, abipusiai naudingas bendradarbiavimas stiprina Lietuvą, jos ekonomiką ir prisideda prie mūsų piliečių gerovės kūrimo.

– Kaip, Jūsų nuomone, Lietuvai apskritai sekasi vykdyti europinius projektus – panaudoti ES lėšas?

– ES parama reikšmingai pakeitė Lietuvos veidą. Mūsų žmonės iš tikrųjų geba pasinaudoti šia galimybe keisti savo šalį. ES išmokos ir struktūrinė parama sudaro apie vieną ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Per 10 ES narystės metų stipriai išaugo Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė – sparčiai vejamės ES BVP vidurkį (2004 m. buvo 52 proc., dabar – 72 proc.).
Įgyvendinamų ar jau įgyvendintų projektų, remiamų ES lėšomis, skaičius 2013 m. pabaigoje viršijo 8,1 tūkst. Jų vertė siekė 30,4 mlrd. litų. Projektams paskirstytos beveik visos (maždaug 99 proc.) ES fondų lėšos.

Iki praėjusių metų pabaigos jau yra išmokėta (pripažintos tinkamomis deklaruoti ES fondų lėšos) beveik 16,9 mlrd. litų, t.y. apie 72 proc., visų gautinų ES lėšų. Lėšų panaudojimo tempas išlieka stabiliai aukštas.

Būtina užtikrinti, kad ES parama būtų skirstoma skaidriai ir naudojama visų Lietuvos žmonių labui. Jei ir toliau išlaikysime tokią spartą ir vykdysime efektyvią kontrolę, neturėtų kilti problemų visiškai panaudoti mums skirtą paramą.

– Visuomenės apklausos rodo, kad skeptiškai nusiteikusiųjų euro atžvilgiu yra gerokai daugiau nei eurooptimistų. Ar lietuviai, Prezidentės nuomone, pakankamai žino apie naudą, kurią turėtų įvedus eurą? Ir ką galite pasakyti apie didžiausią eilinio gyventojo baimę: kad, įvedus eurą, Lietuvoje padidės kainos?

– Kalbant apie eurą, reikia pasverti tiek trūkumus, tiek pranašumus. O pastarųjų yra tikrai gerokai daugiau. Įsivedus eurą per artimiausius aštuonerius metus Lietuva vien dėl mažesnių palūkanų ir dėl to, kad nereikės mokėti už valiutos keitimą, sutaupys apie 6 mlrd. litų. Jeigu eurą būtume įsivedę 2007 m., jau dabar būtume sutaupę net 7–8 mlrd. litų. Tokiu atveju ir krizė būtų buvusi švelnesnė.

Įsivedus eurą per aštuonerius metus mūsų šalies eksportas didės apie 5 proc., o tai yra maždaug 34 mlrd. litų didesnės verslo pajamos, kurios gali būti investuojamos Lietuvoje. Įvedus eurą taip pat būtų sukurta daugiau naujų darbo vietų. Investuotojams saugiau įeiti į rinką, kurios valiuta jiems yra žinoma ir prognozuojama.

Kitų šalių patirtis rodo, kad euro įvedimo poveikis kainoms yra minimalus. Kainų augimas sudaro daugiausiai 0,3 proc. Ūkio ministerija ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba rūpinsis tuo, kad verslininkai nepiktnaudžiautų perskaičiuojant kainas.

Euro įvedimas mums yra būtinas ne tik dėl to, kad tai yra naudinga, bet dar ir dėl to, kad buvimas euro zonoje dėl labai konkrečių fiskalinės drausmės taisyklių sumažins politinį ir finansinį populizmą ir apsaugos nuo neatsakingo politikų elgesio.

– Ką manote apie iki tarptautinių nesusipratimų išplitusius ginčus dėl transeuropinės greitojo geležinkelio vėžės "Rail Baltica"? Kaunui tai – itin svarbus projektas, todėl suglumę klausėmės kai kurių politikų bandymų (ne pirmą kartą!) nusukti šią vėžę apskritai nuo Kauno. Paskui politikai suskato brėžti atšaką nuo Kauno į Vilnių ne už savus, o už europinius pinigus, o tai, akivaizdu, estams buvo naujiena, kilo skandalas. Ką manote apie politikų pamėgtą skambią retoriką, po kuria paslepiami paprasčiausi ekonominiai interesai?

– ES siekia visas sostines sujungti europine vėže. Turime siekti, kad tiek Kaunas, tiek Vilnius modernia geležinkelio jungtimi būtų sujungti su Europa.

"Rail Baltica" turi eiti ir per Lietuvos sostinę – Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, kuriame gyvena apie 20 proc. Lietuvos gyventojų ir jų skaičius nuolat didėja. Mūsų sostinėje yra didžiausias ekonominis aktyvumas, didžiausia perkamoji galia, todėl jos įjungimas į "Rail Baltica 2" yra labai svarbus.

Kaunas nebus nuskriaustas. Europinė vėžė jame bus gerokai anksčiau negu Vilniuje. Ji yra tiesiama pagal "Rail Baltica 1" projektą ir jau kitais metais pasieks Kauną.

– Šiemet pradės veikti Klaipėdos suskystintų dujų terminalas, 2015 m. pabaigoje planuojama užbaigti tiek ilgai lauktas elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Ar tada pagaliau dujų ir elektros kainos gyventojams ir verslui bus teisingos? Gal galite įvardyti, kas kaltas, kad energetinės nepriklausomybės link artėjome tiek ilgai – daugiau nei du dešimtmečius?

– Energetinis savarankiškumas – ilgalaikis strateginis Lietuvos tikslas. Turint omenyje pastaruosius įvykius Ukrainoje, šis siekis tampa dar svarbesnis.

Lietuva susiduria su diskriminacinėmis energetinių išteklių kainomis, dėl kurių mažėja mūsų ekonomikos konkurencingumas. Be to, kai esi priklausomas nuo vienintelio tiekėjo, esi pažeidžiamas ir tavimi galima manipuliuoti ar net grasinti. Todėl per pastaruosius metus buvo žengti labai konkretūs žigsniai, kad būtų sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo vieno tiekėjo, o kartu sumažintos ir energetikos kainos žmonėms.

Galima sakyti, kad pastaraisiais metais mūsų šalies energetikoje vyko istorinės permainos. Tampame vis savarankiškesni dėl labai konkrečių žingsnių.

Lietuva 2012 m. kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir atkreipė visų ES šalių dėmesį į energetinio saugumo svarbą. Tai nuolat pabrėžėme ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. ES šalys sutinka, kad būtina kuo greičiau užbaigti vidaus energetikos rinkos kūrimą ir panaikinti energetines salas. Taip pat numatoma stiprinti ES energetikos užsienio politiką.

Iki 2014 m. spalio 31 d. baigsime įgyvendinti ES III energetikos paketą, pagal kurį dujų vamzdynai ir elektros tinklai negalės būti tose pačiose rankose kaip ir elektros energijos gamyba bei dujų tiekimas.

Šių metų pabaigoje į Klaipėdą atplauks suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla "Independence" (liet. "Nepriklausomybė"). Šis laivas taps Lietuvos vartais gamtinių dujų importui iš įvairių pasaulio vietų. Tai konkretus žingsnis mažinant Lietuvos priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Kitais metais bus pradėtas statyti ir Lietuvą bei Lenkiją sujungsiantis dujotiekis, kuris leis mūsų šaliai dar labiau sumažinti izoliaciją ir nebebūti viena iš vadinamųjų energetinių salų ES.
Taigi konkretūs žingsniai jau žengti, svarbu, kad jie būtų įgyvendinti. Tam, kad visos politinės iniciatyvos ir energetinį izoliavimą eliminuojantys projektai būtų įgyvendinti dar anksčiau, pritrūko politinės valios ir darbų tęstinumo. Tačiau jau šiandien galime pasakyti, kad šitoje srityje tikrai vyksta istorinės permainos.

– Rytoj 24 kartą švęsime Kovo 11-ąją. Jūsų nuomone, kokios yra trys didžiausios pergalės, kurias per šį laiką Lietuvai pavyko pasiekti, ir – kokie trys svarbiausi dalykai, trukdantys mūsų valstybei judėti pirmyn?

– Tikiu Lietuva ir jos žmonėmis. Todėl manau, kad dalykų, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis, yra tikrai daugiau nei trys. Galime didžiuotis mūsų nepriklausomybės vaikais, kurie yra aktyvūs ir pilietiški, mūsų žmonėmis, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu keičia Lietuvą. Galime džiaugtis mūsų sportininkais, kurie garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Galime didžiuotis mūsų lazeriais ir kitais gaminiais, kurie Lietuvai pasaulyje suteikia kokybės ženklą. Galime džiaugtis, kad mūsų žmonės yra tokie išradingi, inovatyvūs ir verslūs. Mūsų mokslininkų pasiekimais taip pat ryškūs – štai į atvirą kosmosą paleisti pirmieji lietuviški palydovai. Tapome tikrąja kosmine valstybe.

Galime džiaugtis, kad esame ES ir NATO nariai, nes mūsų kelias į šias organizacijas nebuvo lengvas. Galime didžiuotis pirmuoju Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, kuris buvo tikrai sėkmingas ir giriamas mūsų užsienio partnerių. Šiuo metu Lietuva sėdi prie stalo, prie kurio sprendžiami viso pasaulio saugumo klausimai – esame nenuolatiniai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai.

Pirmyn judėti labiausiai trukdome mes patys sau ir per menkas mūsų pasitikėjimas savimi. Juk kiekvienas gali prisidėti kuriant tokią valstybę, kokioje norime gyventi.

Be abejo, sparčiau judėti į priekį mums dažnai trukdo ir politinės valios bei tęstinumo stoka. Tačiau viskas prasideda nuo konkretaus žmogaus ir nuo jo pastangų sukurti geresnę šalį.

– Ši Respublika savo amžiumi jau pralenkė Pirmąją Respubliką – tarpukario Lietuvą. Istorikai neleis sumeluoti: anos Respublikos viena pagrindinių sėkmių – jos piliečių patriotizmas ir begalinis atsidavimas idėjai. Mūsiškėje Respublikoje tik dabar padaugėjo jaunų žmonių, kurie garsiai pripažįsta: myliu Lietuvą tokią, kokia ji yra. Ką galite pasakyti apie jaunąją Lietuvos kartą, kokių vilčių ji teikia ir kokie uždaviniai jos laukia?

– Meilė Tėvynei visada buvo tai, kas leido kiekvienai valstybei klestėti. Lietuvos stiprybė visada buvo ir dabar yra jos piliečiai, kurie rūpinasi savo šalimi, savo pavyzdžiu ir konkrečiais veiksmais stiprina mūsų valstybę.