Taip ji teigė socialdemokratų koalicijos partnerei „Nemuno aušrai“ kalbant apie planus Seimo Audito komitete aiškintis dėl gynybos įsigijimų.

„Aš nebijau jokių auditų, manau, kad skaidrumas yra labai svarbus valstybėje“, – konservatorių frakcijos Seime posėdyje penktadienį sakė D. Šakalienė.

Praėjusią kadenciją socialdemokratė dirbo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir buvo atsakinga už ryšius su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Su tarnyba esame daug kartų įvairiais klausimais bendravę ir vienas klausimų, kuris aptartas jau artėjant rinkimams, kad Krašto apsaugos ministerija bus didžiulių asignavimų valdytoja ir kad tas lėšų leidimas neturėtų niekam kelti klausimų“, – kalbėjo paskirtoji ministrė.

„Kalbėjome apie papildomas galimas priemones, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų jokių manipuliacijų, spekuliacijų, interpretacijų, (...) kad lėšos leidžiamos ten, kur turėtų būti“, – teigė ji.

Pasak D. Šakalienės, pradėjusi darbą ministerijoje, jei pamatys, kad kyla klausimų dėl įsigijimų, ji svarstys galimybę atlikti auditą. Tačiau ji pabrėžė, kad šiandien nemato krašto apsaugoje sričių, kurios keltų klausimų dėl galbūt neskaidriai išleistų biudžeto lėšų.

„Bet, kaip ir sakau, esame demokratinė valstybė, kur žodis „auditas“ turi kelti ne baimę, o teigiamus jausmus, kad mes esame pasiruošę atsiskaityti visuomenei už kiekvieną išleistą eurą“, – sakė socialdemokratė.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę teigė, kad jo partijos vadovaujamas Seimo Audito komitetas aiškinsis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo, energetikos ir gynybos įsigijimų klausimus.

Audito komitetui vadovauja „Nemuno aušros“ atstovas parlamentaras Artūras Skardžius.

Seimas lapkričio pabaigoje patvirtino visų parlamentinių komitetų vadovus, tačiau dėl Audito komiteto pirmininko kilo diskusijų – valdančioji dauguma šios pareigybės nesutiko atiduoti opozicijai.

Taip sulaužyta ilgametė tradicija komiteto pirmininką rinkti iš opozicijos.

Bet, kaip ir sakau, esame demokratinė valstybė, kur žodis „auditas“ turi kelti ne baimę, o teigiamus jausmus, kad mes esame pasiruošę atsiskaityti visuomenei už kiekvieną išleistą eurą.

Žada įvertinti komendantūrų modelio veikimą

D. Šakalienė sako, kad pradėjusi darbą įvertins, kaip veikia komendantūrų modelis.

„Aš norėčiau nusiimti tikslią fotografiją pradėjusi dirbti ministerijoje, nes iš to, ką dabar matau, kai vienu metu skaičiai buvo apie 6 tūkstančiai (užsiregistravusiųjų į komendantūras – BNS), tik pusantro tūkstančio buvo realiai galintys tuo užsiimti“, – konservatorių frakcijos posėdyje Seime penktadienį sakė D. Šakalienė.

„Kiti sėdi ant penkių kėdžių vienu metu ir realiai ne komendantūrose galės būti, kiti, su jais susisiekus, sakė, kad užsirašiau, bet dabar persigalvojau, tai reikės pasimatuoti, kiek iš tiesų tas modelis veikia“, – teigė ji.

D. Šakalienė sakė matanti prasmę komendantūrų projekte.

„Taip iš anksto pasiruošus ir susidėliojus tam tikrą tinklą, pradėjus aktyviau vystyti bendradarbiavimą su kariuomene, ištikus krizei būtų paprasčiau, nebereikėtų pradėti nuo nulio“, – dėstė paskirtoji ministrė.

„Bet kiek jis (komendantūrų projektas – BNS) gali funkcionuoti ta pilna apimtimi, kurios tikėjosi Laurynas (Kasčiūnas – BNS), reikia įsivertinti“, – pridūrė ji.

Socialdemokratė pažymėjo, kad neketina „nutraukti ar panaikinti“ komendantūrų.

„Žinoma, kad ne“, – sakė D. Šakalienė.

Neparengtajam rezervui priklausantys aktyvūs žmonės registruotis į komendantūras kviečiami nuo gegužės pradžios.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbė, kad į komendantūras rudens pradžioje užsiregistravo 6 tūkst. gyventojų.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas lapkričio pabaigoje sakė, kad komendantinių karių rengimo kursą jau baigė 160 karių, gruodį kursą išklausys dar 70 karių.

Taip pat nuo rugsėjo 600 gyventojų baigė pilietinio pasipriešinimo kursus, 333 – dronų kursus.

Jis yra anksčiau yra teigęs, kad planuojama, kad iki metų pabaigos įvairiose programose komendantūrose ketinama parengti apie 500–600 žmonių, kitąmet – apie 3,5 tūkstančio.

Taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Komendantiniam vienetui karo metu numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.