Darbo partijos susijungimas su leiboristais partijai leido išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau gauti dotaciją nebeegzistuojančiai partijai tai nesutrukdė. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad teismo verdiktas dar neįsiteisėjęs. Apeliacinis teismas Darbo partijos bylą atvers spalio 10 d.

"Išjuoktų bet kuris teismas"

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį partijoms paskirstė antrojo pusmečio biudžeto dotaciją – beveik 9,5 mln. litų. Po 2,1 lito už kiekvieną per praėjusius Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gautą balsą dotaciją pasidalys devynios partijos. Tarp jų – ir Darbo partija (leiboristai), nors jau po rinkimų ji buvo perorganizuota į naują juridinį asmenį ir dėl to partija išvengė atsakomybės vadinamosios juodosios buhalterijos byloje.

Tačiau tai neužkirto kelio partijos sąskaitai dabar pasipildyti 1,7 mln. litų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas paaiškino, kad teismo sprendimas dar negalutinis, todėl neskirti pinigų nebeegzistuojančiai partijai negalima.

"Mes negalim šituo teismo sprendimu vadovautis, nes jis neįsiteisėjęs. Jeigu pabandytume vadovautis, mus išjuoktų bet kuris teismas. Dotacijos yra tai partijai, kuri rinkimuose gauna balsų", – tvirtino Z.Vaigauskas.

Pirmininko teigimu, komisija, spręsdama, ar skirti pinigų Darbo partijai, buvo vieninga. Apskųsti šį sprendimą gali nebent kitos partijos. Iki šiol, pasak Z.Vaigausko, prieštarauti labiausiai buvo linkusios mažosios politinės partijos.

Vadina paradoksu

Į Seimą nepatekusios, tačiau už savivaldybių tarybų rinkimuose laimėtus balsus 437 tūkst. litų gavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis tikino VRK sprendimo neskųsiąs, tačiau situacija jį stebina.

"Man tiktai keista, aš, aišku, ne teisininkas, bet įsivaizduoju, kad partija tą atsakomybę turėtų turėti. Maniau, kad Darbo partijos dotacijos bus perdalytos kitoms partijoms, nes tos partijos nebėra, teisių perėmėjo ji neturi ir atitinkamai Leiboristų partijai reiks naujai per rinkimus įrodyti savo teisę į dotacijas. Logiškai mąstant, taip turėtų būti", – svarstė R.Karbauskis.

Pasak pašnekovo, šis atvejis parodo, kaip galima manipuliuoti net įstatymais.

"Paradoksas. Nekaltinu, kol teismas nepatvirtino nuosprendžio, tada bet kuri partija gali pridaryti nusikaltimų, gali išvengti atsakomybės naudingąją pusę išsaugodama, o nenaudingąją – panaikindama. Keistas toks dalykas, buvau užtikrintas, kad partijos tęstinumo nebėra, buvau tikras tuo", – dienraščiui kalbėjo R.Karbauskis.

Kiek tęsis procesas – neaišku

Juodosios buhalterijos byloje teisiamųjų skundus Lietuvos apeliacinis teismas pradės nagrinėti spalio 10 d. Teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė sakė išsamesnės informacijos apie bylos nagrinėjimą suteikti negalinti, tačiau akivaizdu, kad procesas užsitęs.

"Byla yra labai sudėtinga, rezonansinė, paprastai būna labai daug prašymų, tai prognozuoti tokio nagrinėjimo neįmanoma. Įvertinkit tai, kiek metų ji buvo nagrinėjama apygardos teisme. Pas mus per mėnesį ar du, manau, tikrai nebus išnagrinėta", – aiškino K.Petrošienė.

Kad byloje kaltais pripažinti Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, dabartinis su leiboristais susijungusios partijos vadovas Vytautas Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė ir buvusi partijos finansininkė Marina Liutkevičienė skųs nuosprendį, abejonių nebuvo iškart po Vilniaus apygardos teismo verdikto. Apeliacinį skundą pateikė ir prokuratūra, tiesa, ji prašė nuosprendį griežtinti.

Kiek dar laiko praeis, kol paaiškės, ar teisiamiesiems bus paskirtos numatytos bausmės, nesiima vertinti ir ekspertai. Viešojoje erdvėje jau būta kalbų, kad procesas gali užsitęsti ne mėnesius ir netgi ne vienus metus. Panašiai dienraščiui sakė ir advokatas Stasys Zabita.

"Labai sunku pasakyti, tiesiog ten, kur prasideda politika, baigiasi teisė. Jei Apeliacinis teismas paliks galioti nuosprendį, tai labai greitai ir pasibaigs – tris mėnesius palaukti iki Aukščiausiojo Teismo. O jeigu atiduos atgal ar nagrinės patys iš esmės, gali užtrukti", – prognozavo advokatas.

Laukia kalėjimas ir baudos?

Apygardos teismo nuosprendžiu V.Uspaskichas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Jei nuosprendis liks galioti, V.Vonžutaitė už grotų turės praleisti trejus metus, M.Liutkevičienė – vienus. V.Gapšiui skirta 35 750 litų bauda.

Jei Apeliacinis teismas nuosprendžio nepakeis, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą – teismas patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius ir nusprendė išieškoti iš V.Uspaskicho bei V.Vonžutaitės per 3 mln. litų. Šie pinigai – Darbo partijos 2004–2006 m. nesumokėti mokesčiai ir įmokos valstybei.

Vers V.Gapšį iš posto

Vadinamosios juodosios buhalterijos bylos atomazga sėja nesutarimus ir dabartinėje koalicijoje. Opozicija mano, kad byloje nuteistas V.Gapšys negali eiti Seimo vicepirmininko pareigų, tad jau šiandien, pirmąją Seimo rudens sesijos dieną, tikisi surinkti parlamentarų parašus dėl V.Gapšio atstatydinimo.

Nepasitikėjimą pirmuoju parlamento vicepirmininku inicijuojama opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos. Jie bendrai parlamente turi 43 atstovus. Kad Seimo pareigūnas būtų atstatydintas, per slaptą balsavimą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) Seimo narių.

Pagal Seimo statutą pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną turi teisę ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

TS-LKD vadovas Andrius Kubilius balsavimą dėl vicepirmininko vadina egzaminu socialdemokratams. Aistrų kelia ir tai, kad pats V.Gapšys neseniai pareiškė, jog jam netgi priklausytų užimti aukštesnį – Seimo pirmininko – postą.

Daugiausia pinigų – konservatoriams

Didžiausią VRK skirstomos dotacijos dalį gaus konservatoriai – jų sąskaita pasipildys 2,48 mln. litų. Valdantieji socialdemokratai gaus kiek daugiau kaip 2 mln. litų.

Jau minėtai Darbo partijai atiteks per 1,7 mln. litų, Tvarkos ir teisingumo partijai – per 875 tūkst. litų. Opozicinis Liberalų sąjūdis gaus per 745 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – per 705 tūkst. litų dotaciją. Opozicijoje esanti "Drąsos kelio" partija gaus maždaug 486 tūkst. litų dotaciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atiteks per 437 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai – per 409 tūkst. litų.
Valstybės biudžeto dotacijos skiriamos įstatymo reikalavimus atitinkančioms partijoms, kurios per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. visų rinkėjų balsų.