„Norėčiau matyti nuolatinį JAV karių buvimą Baltijos šalyse (ne tik) papildyti mūsų NATO sąjungininkių pastangoms, bet taip pat užtikrinti, kad JAV yra įsipareigojusi Baltijos šalių suverenitetui ir saugumui“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams Prezidentūroje sakė senatorius.

Nuo 2014 metų po Krymo aneksijos JAV į kiekvieną Baltijos šalį ir Lenkiją atsiunčia po kuopą karių. Baltijos šalyse taip pat buvo dislokuotos JAV specialiosios pajėgos.

Šiais metais pratyboms Lietuvoje dažnai lankysis batalionas iš Jungtinių Valstijų Lenkijoje dislokuotos brigados.

„Mes turime toliau daryti viską, ką galime, kad padėtume Baltijos šalims apsiginti“, - kalbėjo R.Durbinas.

Su prezidente lietuvių kilmės politikas taip pat aptarė Lietuvos prašymus JAV labiau prisidėti prie Baltijos šalių oro gynybos.

Baltijos šalių pareigūnai jau seniai kalba, kad oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Siekiant ją sustiprinti, svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir apie papildomą antžeminę ginkluotę.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Lietuvos ir užsienio karininkai svarstė, kad šalyje ateityje taip pat gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas, tačiau jokių sprendimų iki  šiol nepriimta.

R.Durbinas sakė palaikantis Lietuvos siekį gauti daugiau JAV garantijų dėl oro gynybos.

„Tai yra itin svarbu užtikrinant, kad Baltijos šalys nebūtų pažeidžiamos Putino agresijos ir aš visiškai tai palaikau“, - teigė senatorius.

„Aš tam pasiruošęs. Kaip Asignavimų komiteto narys, komiteto, kuris leidžia pinigus, aš pasiruošęs (siekti oro gynybos priemonių Baltijos šalims). Aš tikiu, kad tai yra svarbus įsipareigojimas, kurį turime prisiimti prieš Lenkiją ir Baltijos šalis“, - pridūrė jis.

Prezidentė apie JAV galimybės užtikrinti Baltijos šalių oro gynybą praėjusią savaitę kalbėjosi su šalies viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu).

JAV neturėtų trenkti durimis Rusijai?

Jungtinės Valstijos neturėtų visiškai atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija, tačiau būtina prisiminti, kad Maskva kelia grėsmę, sako Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų senatorius demokratas Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas).

„Nesiruošiu trenkti durimis ir sakyti, kad mes visiškai su jais nesikalbėsime, bet aš nesu naivus. Aš žinau, ką Putinas padarė Ukrainoje, aš žinau, ką jis padarė Gruzijoje, aš žinau, ką jis gali padaryti Baltijos šalyse, - žurnalistams po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė R.Durbinas. - Jis yra grėsmė šių šalių suverenitetui ir saugumui“.

Tai senatorius teigė Jungtinių Valstijų prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) anksčiau pareiškus norą atšildyti santykius su Maskva. Nerimą Europoje stiprino D.Trumpo pareiškimai, kad NATO yra atgyvenusi.

Paties Aljanso šalių lyderiai pernai irgi nusprendė atkurti dialogą su Rusija. NATO vadovai teigia, jog tai būtina siekiant tarpusavio skaidrumo organizuojant pratybas ir norint išvengti incidentų dėl pajėgų susidūrimo.

Vakarų ir Rusijos santykiai stipriai atšalo 2014 metais po Rusijos intervencijos Ukrainoje. Tiek JAV, tiek Europos Sąjunga (ES) dėl to įvedė Rusijai sankcijas.

Praėjusią savaitę keli JAV administracijos pareigūnai atvyko į Europą, siekdami nuraminti sąjungininkes dėl Amerikos įsipareigojimų NATO.

Šiuos įsipareigojimus Briuselyje ir Miuncheno saugumo konferencijoje patvirtino JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) ir viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas).

Tačiau senatorius R.Durbinas teigia, kad „administracijos oficialius pareiškimus ir prezidento žinutes „Twitter“ yra sunku suderinti“.

„Labai sunku suprasti, kas vyksta Amerikoje šias 33 dienas dirbant naujam prezidentui“, - sakė demokratas.

Pasak jo, dauguma administracijos pareigūnų ir parlamentarų palaiko NATO ir nelaiko jos atgyvenusia, skirtingai nei D.Trumpas.

Tačiau R.Durbinas pabrėžė sutinkantis, kad Europa gynybai turi skirti daugiau lėšų.

„Po mūsų pokalbio su Lietuvos prezidente aš galiu pasakyti - ji tai vertina labai rimtai ir jie (Lietuva) eina link daugiau nei 2 proc. (BVP gynybai)“, - sakė senatorius.