Politiko teigimu, Vyriauysbės iniciatyva dėl švietimo ko gero yra tik priešrinkiminis triukas, nes, pabrėžia jis, nebuvo rodomas nuoseklus noras kalbėtis su susitarimą pasirašyti kviečiamomis politinėmis partijomis.

„Premjeras, kuris nuosekliai nevykdė savo paties pažadų ir įsipareigojimų švietimo bendruomenei, staiga tampa gelbėtoju, kuris sukuria viziją ir kviečia visas partijas pasirašyti (...). Vargu ar galima pasitikėti tokiu veikimu prieš rinkimus “, – „Žinių radijui“ teigė E. Gentvilas.

Kartu politikas teigė manantis, kad partijų susitarimo dėl švietimo kontekstui yra svarbus faktas, jog premjeras dar 2019 m. pabaigoje konservatorius pavadino antivalstybine partija. E. Gentvilo manymu, jei S. Skvernelis būtų nuoseklus, tai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos, jo paties įvardintos antivalstybine, į susitarimą nekviestų.

„Premjeras, būdamas nuoseklus, turėtų kviesti visas partijas išskyrus antivalstybinę partiją. Juk prieš savaitę jis pasakė, kad Tėvynės sąjunga yra antivalstybinė partija“, –  teigė Seimo narys.

Ne taip viskas daroma, gerbiamas premjere.

Visgi kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl jo partija į premjero kvietimą žvelgia skeptiškai, E. Gentvilas įvardino Vyriausybės kalbėjimosi su parlamentinėmis partijomis stoką. Liberalas pažymėjo, kad  norint pasirašyti tokio pobūdžio dokumentą yra būtinas nuoseklus tarimasis ir pozicijų su partneriais derinimas. Pasak jo, pastaroji S. Skvernelio iniciatyva dėl švietimo toli gražu tokia nėra.  

„Pirmadienį išlenda iš premjero ofiso pasiūlymas ir kviečiama pasirašyti. Nemanau, kad taip turėtų būti. Mes esame 2018 m. rudenį pasirašę susitarimą, visos partijos, išskyrus Palucko socdemus, dėl gynybos ir krašto apsaugos. Tai buvo ilgas darbas, metai su viršum nuo darbo pradžios, kai buvo pradėta derinti su politinėmis partijomis. Dabar švietimas toks ad hoc išlenda... mano manymu, tai yra priešrinkiminis premjero triukas, leisiantis vėliau pasakyti – mes norėjome optimizuoti, tačiau politinės partijos pasipriešino. Tuomet antivalstybinėmis partijomis taps visos, kurios pasipriešino“, - svarstė E. Gentvilas.

„Ne taip viskas daroma, gerbiamas premjere“, – kreipdamasis į S. Skvernelį apibendrino liberalas.

ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis – 150 proc.

Preliminariame projekto variante siūloma diskutuoti dėl anksčiau premjero kelis kartus keltos idėjos mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.

Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.

Visgi opozicinių konservatorių ir Liberalų sąjūdžio atstovai lieka skeptiški ir teigia vargu ar pasirašysiantys premjero inicijuojamą partijų susitarimą. Valdantiesiems oponuojančių partijų atstovai kaip pagrindinę to priežastį įvardina nepasitikėjimą valdančiaisiais. Pastarieji, pasak jų, neturi nei politinės valios, nei reputacijos laikytis duotų pažadų.

Šiek tiek optimistiškesnę poziciją rengiamo susitarimo atžvilgiu deklaravo socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.