Dėl tautinių mažumų pavardžių rašybos bus dar kartą kreipiamasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

G.Kirkilo teigimu, savo ankstesnėje užklausoje Seimas nesuformulavo aiškaus klausimo dėl galimybės tautinių mažumų atstovams rašyti pavardes originalia rašyba. Tuo tarpu VLKK pateiktą išvadą, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, G.Kirkilas vadina „žingsniu į priekį“.

„Mes kalbėjom su VLKK, kad mes ne viską teisingai paklausėme, mes dar turėsim papildyti savo prašymą komisijai dėl tautinių mažumų gyventojų, kurie turi dokumentus (pagrindžiančius originalią pavardės rašybą), nes iš esmės čia reikia tik išplėsti paiešką archyvuose. Vienas žingsnis yra padarytas, kaip mes ir argumentavom teikdami įstatymą, kad jis pirmiausiai yra aktualus lietuvių kilmės piliečiams, dažniausiai pilietėms, kurie turi užsienietiškas pavardes. Taip pat papildomai paklausime dėl mūsų kitų piliečių, jei jie turės atitinkamus dokumentus, bažnytinius ar kitokius, dar bus papildomas paklausimas“, - BNS sakė G.Kirkilas.

„Mes ne viską paklausėm, kaip reikėjo. VLKK pasakė, kad mes nepaklausėm teisingai, kaip reikėjo. Kaip aš minėjau, mes nieko, kam prieštarautų VLKK, neketinam įdiegti. Dar bus papildomas paklausimas, tai daugiausiai liečia lenkų tautybės piliečius, kai bus atsakyta, tada ir bus priimtas įstatymas“, - pažymėjo ERK vadovas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija penktadienį Seimo prašymu paskelbė išvadą dėl galimybių asmens dokumentuose pavardes rašyti originalia rašyba. Šiuo metu užsienietiškos pavardės rašomos pagal tarimą lietuviškais rašmenimis. Parlamente svarstomi projektai, kuriais siūloma liberalizuoti asmenvardžių rašybą dokumentuose.

Savo išvadoje VLKK pritaria, kad asmens dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės. Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.