„Skiriasi prezidento pasakymai vakar iki jo paaiškinimo ir tai, kas buvo anksčiau. Tai turbūt ne man vienam aišku“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas, priešingai nei prezidentas, kritiškai įvertino šią savaitę įvykusį beveik valandos trukmės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbį.

Skiriasi prezidento pasakymai vakar iki jo paaiškinimo ir tai, kas buvo anksčiau. Tai turbūt ne man vienam aišku.

„Aš matau tam tikrus ženklus, kad režimas yra pasinaudojęs 50 minučių pokalbiu (su Merkel – ELTA)... Jį paverčia taip, kad tai atrodytų tarsi derybos“, – teigė konservatorius.

Kita vertus, G. Landsbergis pritarė Lietuvos prezidento pozicijai, kurią jis išsakė po to, kai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jo išsakyta nuomonė BBC radijui. Prezidentas interviu BBC teigė, kad migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą. Vėliau Prezidentūra pažymėjo, kad tokio pokalbio faktas su A. Lukašenka tikrai nereiškia jo pripažinimo.

„Prezidentas vakar paaiškino, kad tikrai neturi vykti derybos. Aš tam pritariu. Derybos neturi vykti jokiu būdu“, – teigė G. Landsbergis.

Politikas tikino, kad vokiečių kolegos jo vadovaujamos ministerijos apie planuojamą kanclerės Angelos Merkel pokalbį su A. Lukašenka nebuvo informavę, nors, jo žiniomis, ši informacija Lietuvą buvo pasiekusi.

ELTA primena, kad G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė esąs įsitikinęs, kad kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet Aliaksandro Lukašenkos režimui.

„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.

Kiek vėliau prezidentas patikslino, kad kalbėjimas su Vakarų nepripažintu autokratiniu prezidentu nepaverčia jo teisėtu Baltarusijos lyderiu, pabrėžė Lietuvos vadovas.

„Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.