„Dėl atmetimų. Aš matau, kad visi viską atmetinėja, net valdančiojoje koalicijoje vieni kitus. Tai yra tikrai žemos politinės kultūros išraiška ir manau, kad tikrai neveda į priekį mūsų tokie veiksmai. Juo labiau, kad labai apmaudu, kai svarstomas ne turinys pasiūlymo, o pirmiausiai žiūrima į tai, kas siūlo“, – trečiadienį LNK televizijai sakė G. Nausėda.

Taip pat šalies vadovas dar kartą teigė, kad šalies saugumas yra šiuo laikotarpiu neįprastai svarbus ir jam taupyti negalima. Pasak jo, tokį susitelkimą į gynybą žadėjo ir šiuo metu valdančiąją daugumą sudarančios partijos, bet pažado nesilaiko.

„Kuomet prisimeni, ką valdančiosios koalicijos partijos kalbėjo prieš šią kadenciją, dar būdamos opozicijoje, tiesiog norisi pirštu badyti ir rodyti. Bet tiek to, manau, kad reikia tik geros politinės valios ir noro suprasti, kad gyvename ypatingu geopolitiniu laikotarpiu ir gynybai negalima taupyti. Taip, pinigus visada reikia naudoti protingai ir taupiai, bet mes investuojame į savo saugumą, kas yra viso ko pagrindas“, – aiškino jis.

„Ir keista, kad pavyzdžiui, jog tokia partija kaip socialdemokratai kažkada buvo labai skeptiška gynybos didinimui, bet šiuo metu ji net labiau remia finansavimo kariniams tikslams galimybę, negu valdantieji konservatoriai“, – pabrėžė prezidentas

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.

Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.

Taip pat G. Nausėda siūlo Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

G. Nausėda taip pat siūlo nustatyti, kad automatinio įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip 21 m. amžiaus, paliekant jiems teisę patiems rašyti prašymą, jei nori kaupti pensijai nuo darbo patirties pradžios.

Įstatymo projekte numatyta įtraukti pareigą „Sodros“ valdybai gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą.

Taip pat, siūloma suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po 3 mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos.

Galiausiai lydinčiajame įstatymo projekte prezidentas siūlo nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Siūloma, kad įstatymų nuostatos, susijusios su teisės į vienkartinę išmoką įgyvendinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.