„Prieš 29 metus tapome pavyzdžiu kitoms šalims, kurios taip pat siekė atsikratyti užsilikusių okupantų pajėgų. Tačiau net ir tada mums liko skaudžių prisiminimų. Pernelyg daug Lietuvos liko išbarstyta Sibiro platybėse, susprogdinta partizanų bunkeriuose, ištrinta nelaisvės knygose“, – šios sukakties minėjime sostinės Lukiškių aikštėje sakė G. Nausėda.
Anot jo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teko „ilgai ir kantriai mokytis ne tik privačios iniciatyvos, bet ir viešos atsakomybės“.
„Ko mes niekada nestokojome – tai drąsos, ryžto ir tikėjimo, kad svetimųjų valdžia – laikina. Neblėstančios vilties vedami, perėjome išbandymų kelius, kad taptume dar stipresni. Nepriklausomybės metus skyrėme ne tik asmeninės, bet ir šalies gerovės, tvirtų bei patikimų Tautos namų kūrybai“, – sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą priminė, kad gyvename pavojingoje kaimynystėje, todėl turime laikytis drauge su kitomis laisvomis šalimis ir ginti savo pasiekimus.
Jis akcentavo, kad Lietuva šiandien yra „viena nuoširdžiausių Ukrainos pagalbininkių“ ir kartu su artimiausiais partneriais daug daro, kad „Maskvoje bergždžiai planuojamas blogio imperijos atgimimas patirtų nesėkmę ne tik Kijevo apylinkėse, bet ir Chersone, Donbase ir Kryme“.
„Neabejoju, anksčiau ar vėliau Ukraina nugalės, o kartu su ja – ir mes visi. Ir toliau eikime Laisvės keliu tvirti ir nepajudinami. Rodykime tokį pavyzdį, kuris per amžius galėtų įkvėpti ir kaimynines tautas“, – sakė šalies vadovas.
Pirmasis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės Vytautas Landsbergis taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenės išvedimo sukaktį reikia tikėti, kad „ir Ukraina atsisveikins su savo okupantais, anksčiau ar vėliau“.
Jis pabrėžė ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino svarbų vaidmenį laikantis susitarimo.
„Taip atsitiko, kad iš Lietuvos ta kariuomenė išėjo anksčiau, nei iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių, todėl, kad turėjome supratimą tuometinėje Rusijos vadovybėje. Ypatingas momentas yra, kad tos pačios nuostatos laikėsi tuometinis Rusijos vadovas Borisas Jelcinas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jis priminė, kad pasirašius susitarimą dėl kariuomenės išvedimo datos, tuometinėje Rusijos vadovybėje „prasidėjo nemaža intrigų, kad nereikia taip skubėti, reikėtų palūkuriuoti“.
„Vis dėlto šis politikas nutarė išlaikyti žodį. Tai – unikalus atvejis“, – kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.
V. Landsbergis sakė, kad dar vienas akstinas išvesti kariuomenę buvo suplanuotas tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje.
„Tam tikra prasme, Romos popiežius irgi padėjo išvesti svetimą kariuomenę. Nes jeigu būtų staiga atšauktas jo vizitas dėl to, kad neišvesta kariuomenė ir jis negali atvykti į okupuotą šalį, butų buvęs labai didelis diplomatinis šurmulys. Tikrai Borisas Jelcinas to nenorėjo“, – tvirtino profesorius.
Jis priminė, jog paskutinis kareivis iš Lietuvos išvyko 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį.
„O rugsėjo 1-oji ir buvo ta pirma tikroji laisvės diena“, – sakė V. Landsbergis.
„Džiaukimės tuo, ką mums padovanojo ir mūsų pačių valia, ir apvaizdos palankumas, galbūt – likimas, ir, be abejo, daugybės Lietuvos žmonių, ėjusių milijonais į Baltijos kelią ir į kitus laisvės renginius, valia ir reikalavimas: mes esame savo namuose, esame savo žemėje, ir mums neprašytų ginkluotų svečių čia nereikia. Viso gero, ir net nesakome „iki pasimatymo“, – kalbėjo jis.
Lukiškių aikštėje vyko valstybinės Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusieji pagerbti tylos minute. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis.
Renginyje dalyvavęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sakė, kad Lietuvos, tiek Ukrainos tuometinis išsivadavimas iš okupacijos parodė, jog Sovietų Sąjunga „pasijuto bejėgė susidūrusi tautų laisvės troškimu“.
Jis priminė, kad Lietuvai okupacijos kaina buvo „neįsivaizduojamai didelė“, palietusi 380 tūkst. žmonių, kurie buvo ištremti, kankinti, persekiojami, nužudyti.
„Putino režimas sukūrė dar vieną nacistinį monstrą, kuris negali egzistuoti be kraujo ir skausmo, griovimo ir neapykantos. Šešis mėnesiai praėjo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Turime kartu tai sustabdyti atkurdami Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – pabrėžė ambasadorius, dėkodamas Lietuvai už jos indėlį padedant Ukrainai.
Renginyje taip pat grojo Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų orkestrai, vyko atvira diskusija apie okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos.
Nors apie atkuriamą nepriklausomybę Lietuva paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, paskutinis Rusijos okupacinės armijos karinis ešelonas šalį paliko 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, likus keliolikai minučių iki vidurnakčio.
Prieš pradedant išvesti Rusijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, maždaug tūkstantis tankų, 180 lėktuvų ir 1,9 tūkst. šarvuočių.
