„Iškėliau klausimą dėl vadinamųjų kritinių įgalintojų, tai ir oro stebėjimo sistemos, tai yra ir koviniai sraigtasparniai, tai yra ir HIMARS sistemos“, – žurnalistams Varšuvoje sakė šalies vadovas.

Pasak jo, šią karinę techniką Lietuvai būtų sunku įsigyti pačiai, tačiau „tai galėtų būti dislokuota Baltijos šalyse rotaciniu pagrindu“.

„Toks yra mūsų pasiūlymas mūsų sąjungininkams, tikiuosi, galėsime šia kryptimi judėti toliau“, – po vadinamojo Bukarešto devyneto susitikimo kalbėjo G. Nausėda.

Visi iš šio susitikimo išsinešėme tuos vadinamuosius namų darbus, kuriuos turime padaryti.

Susitikime Lenkijoje taip pat dalyvavo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas bei JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Lietuvos vadovo teigimu, amerikiečių prezidentas „užsirašinėjo tai, ką sakėme“.

G. Nausėda teigė taip pat kėlęs klausimą dėl Madrido viršūnių susitikime pasiektų susitarimų įgyvendinimo, išlaidų gynybai didinimo, Ukrainos glaudesnio ryšio su NATO.

Paklaustas, ar iš J. Bideno išgirdo JAV vadovo nuomonę dėl galimybės Vilniuje sutarti dėl 2 proc. BVP gynybos išlaidų grindų, G. Nausėda teigė, jog „jo reakcijos į tai nebuvo ir specialiai šio klausimo jis nelietė“.

„Visi iš šio susitikimo išsinešėme tuos vadinamuosius namų darbus, kuriuos turime padaryti“, – sakė prezidentas.

Viltys dėl Suomijos ir Švedijos

Šalies vadovas pabrėžė, kad susitikime dominavo pasisakymai, o ne diskusijos.

G. Nausėda taip pat sakė, kad J. Bideno vizitas į Ukrainą, Lenkiją ir dalyvavimas Varšuvoje įvykusiame Bukarešto devyneto susitikime yra „nepaprastai stipri grandinė įvykių, kuri rodo, kad JAV dėmesys mūsų regionui yra ir jis netgi didėja“.

„Atmesčiau bet kokias kalbas, diskusijas, kad JAV nusigręžė į Kinijos pusę ar kažkur kitur kreipia didesnį dėmesį, prioritetinis dėmesys mūsų regionui išlieka“, – teigė prezidentas.

Kalbėdamas apie Suomijos ir Švedijos siekiamą narystę Aljanse, Lietuvos vadovas akcentavo, kad Vengrija žada kitą savaitę ratifikuoti šių šalių paraišką.

„Tiesą sakant, jei mes traktuojame, kad Suomija ir Švedija turi įstoti į NATO nebūtinai tuo pačiu laiko momentu, labai tikėtina, kad Suomija tikrai spės tapti NATO nare iki Vilniaus viršūnių susitikimo, bet neatmestume galimybės, kad tai pavyks padaryti iš karto po Turkijos rinkimų ir Švedijai“, – svarstė G. Nausėda.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir pernai gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie NATO.

Turkija blokuoja šias paraiškas, kaltindama Švediją tuo, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams.

Pastaruoju metu įtampą pakurstė Švedijoje vykusi protesto akcija, kurios metu sudegintas Koranas.