Kaip nurodoma išplatintame pranešime, „ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie Europos Sąjungos (ES) rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu“.

Lietuvos vadovo teigimu, dėmesys turi būti skiriamas tiek ES išorės sienos apsaugai, tiek darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.

„Migrantų instrumentalizacija prie ES rytinių sienų tęsiasi. Jau dveji metai susiduriame su šiuo reiškiniu, kuriam reikia ne tik tinkamo pasirengimo ir operatyvaus atsako, bet ir teisinių priemonių ES lygmeniu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva ir kai kurios kitos ES valstybės siekia, kad Šengeno sienų kodekse būtų įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, įdėtos nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių.

Tačiau šių metų rugsėjį Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo už siūlymą iš projekto išbraukti visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3-iosios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso neįleista beveik 22 tūkst. Dalis užsieniečių ne kartą bandė nelegaliai pereiti valstybės sieną.

ES lyderiai per susitikimą taip pat aptarė saugumo situaciją Vakarų Balkanuose ir Pietų Kaukaze. Lietuvos prezidento teigimu, siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo Kaukaze, būtina, kad Armėnija ir Azerbaidžanas grįžtų prie derybų stalo.

Diskusijoje apie ekonomiką Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę ir toliau stiprinti ES konkurencingumą dirbant dviem kryptimis – stiprinant ES vidaus rinką ir plėtojant tarptautines partnerystes.

Pasak G. Nausėdos, svarbu skirti dėmesį kuriant verslui draugišką aplinką, mažinti paslaugų sektoriaus fragmentaciją, didinti įmonių prieigą prie finansų.

Euro zonos viršūnių susitikime aptarta ekonominė padėtis, ekonomikos valdysenos peržiūra, fiskalinės politikos koordinavimas ir Europos finansų ir kapitalo rinkų ateitis.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad itin svarbu euro grupėje ir toliau glaudžiai koordinuoti fiskalinę ir ekonominę politiką siekiant tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo. Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos įmonės susiduria su jų veiklos finansavimo iššūkiais, būtina ypatingą dėmesį skirti prieigos prie finansų didinimo klausimui.