„Ukrainai tai (neramumai Rusijoje – BNS) yra tam tikras situacijos palengvinimas, bet svarbiausia, ką ir prezidentas Zelenskis pabrėžė, kad šito palankaus momentumo (impulso – BNS) neturėtume paleisti iš rankų ir turime jį išnaudoti, turėdamas omenyje ir Vilniaus viršūnių susitikimą“, – BNS telefonu iš Kyjivo sakė G. Nausėda.
Lietuva tikisi, kad Aljanso narės Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.
Pasak G. Nausėdos, diskusija NATO dėl Ukrainos narystės perspektyvų šiuo metu yra sudėtingiausia iš visų klausimų, tačiau „negalime palikti Ukrainos pilkojoje zonoje, teikiant pažadus, bet nenurodant labai aiškaus algoritmo, kaip tą narystę NATO realizuoti po karo“.
„Kartoti Bukarešto žodyną tiesiog yra netinkama dabartinėje situacijoje“, – teigė G. Nausėda, turėdamas omenyje 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte deklaraciją, jog Ukraina vieną dieną taps Aljanso nare.
Ukrainos atstovai prieš kelis mėnesius buvo patvirtinę, kad V. Zelenskis rengiasi atvykti į Vilnių per NATO susitikimą, tačiau viešojoje erdvėje pastaruoju metu tuo imta abejoti, aiškėjant, jog susitikimo rezultatai gali būti nuviliantys Kyjivą.
Jo žodis tikrai yra labai svarbus, ir turime šiuo faktoriumi pasinaudoti.
G. Nausėda teigė Vilniuje tebelaukiantis tiek V. Zelenskio, tiek pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos.
Jis tvirtino, kad Ukrainos prezidentas nusivylimo nedemonstruoja, anaiptol, iki šiol stengiasi įtikinti skeptiškesnes Vakarų šalis dėl Kyjivui priimtinų NATO įsipareigojimų.
„Iš tikrųjų jis yra labai energingai nusiteikęs, supranta, kad jis taip pat yra sprendimų priėmimo dalyvis“, – sakė G. Nausėda.
„Jo žodis tikrai yra labai svarbus, ir turime šiuo faktoriumi pasinaudoti“, – pridūrė Lietuvos prezidentas.
„Aš būčiau labai nustebęs, jeigu prezidentas Zelenskis neatvyktų į Vilnių. (...) Labai laukiame abiejų. Nežinome, kiek dienotvarkė leis tiksliai laiko jiems pasilikti, bet labai tikimės, kad Vilniuje pamatysime abu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis sakė su V. Zelenskiu sutariantis, kad po samdinių grupuotės „Wagner“ maišto Rusija susilpnėjo, prezidentas Vladimiras Putinas nekontroliuoja situacijos tiek, kiek norėtų.
„Tai yra didelis reputacinis nuostolis režimui ir tai kartosis“, – teigė šalies vadovas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
Lietuva aprūpino Ukrainą NASAMS paleidėjais nepatirdama nuostolių saugumui
Lietuvai pranešus apie sprendimą Ukrainai nupirkti dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas, prezidentas G. Nausėda teigia, jog tą pavyko padaryti nepatiriant nuostolių nacionaliniam saugumui.
„Džiaugiamės, kad galėjome tą padaryti be nuostolio mūsų pačių saugumui, kitaip tariant, visos NASAMS sistemos, kurios Lietuvoje buvo, jos liks savo vietose“, – telefonu iš Kyjivo trečiadienį BNS sakė šalies vadovas.
Lietuva oro gynybos NASAMS paleidėjus Ukrainai iš norvegų įmonės „Kongsberg“ perka už 9,8 mln. eurų, jie Ukrainą turėtų pasiekti per tris mėnesius.
Džiaugiamės, kad galėjome tą padaryti be nuostolio mūsų pačių saugumui.
„Tai turėtų būti rugsėjo pabaiga, spalio pradžia“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos perduoti Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pernai prašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto Valstybės gynimo taryba tuomet nusprendė 2020 metais gautų sistemų neperduoti, argumentuodama pačios Lietuvos gynybiniais poreikiais.
Krašto apsaugos ministerija trečiadienį taip pat pranešė, kad Norvegijos gynybos ministerija papildomai prisidės dovanodama NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą.
Paklaustas, kodėl perduodami tik paleidėjai, o ne pilnos sistemos, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį žurnalistams teigė, jog „todėl, kad tiek pinigų“.
Jis taip pat teigė, kad buvo vertinimas ir laikas, per kurį technika galėtų būtų paruošta.
