„Mes padarėme daug remdami Ukrainą karinėje, ekonominėje, politinėje srityse, bet mes vis dar truputį stringame teikdami teisinę pagalbą, teisinę struktūrą Ukrainai. Ir pirmiausia turiu omeny teisinę atsakomybę dėl karo nusikaltimų, agresijos nusikaltimų, įvykdytų Ukrainos teritorijoje“, – žurnalistams antradienį Islandijos sostinėje sakė G. Nausėda.
„Tikiuosi, kad mums pavyks užpildyti šią spragą čia, Reikjavike“, – pridūrė jis.
Prezidentas priminė, kad Lietuva yra „pirmose Ukrainos stipriausių rėmėjų gretose“ ir kartu su kitomis šalimis siekia įsteigti specialųjį tarptautinį tribunolą, skirtą tirti Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje, taip pat – specialų registrą Rusijos vykdomo karo padarytiems nuostoliams.
„Aš labai tikiuosi, kad daugiau šalių prisijungs prie šio klubo ir mums pavyks sukurti pirmąją atramą finansinei Rusijos Federacijos atsakomybei dėl nuostolių, atneštų Ukrainai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Privalome užtikrinti, kad agresorius sumokėtų už Ukrainai ir jos žmonėms per karą padarytą žalą.
Prezidentas taip pat sakė, kad susitikime planuojama aptarti ir neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos klausimą.
„Vaikai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų ir, žinoma, jie turi būti grąžinti į tėvynę“, – akcentavo G. Nausėda
Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.
Vėliau kalbėdamas stalo diskusijoje „Parama Ukrainai – solidarumas ir atskaitomybė“ G. Nausėda dar kartą paragino didinti karinę paramą Ukrainai ir pabrėžė neabejojantis jos pergale Rusijai jau daugiau nei metus „negailestingai griaunant ir niokojant“ šalį.
„Neturiu abejonių, kad Ukraina nugalės, tačiau kai pergalė bus pasiekta, Rusija turės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalome užtikrinti, kad agresorius sumokėtų už Ukrainai ir jos žmonėms per karą padarytą žalą. Agresorius turės prisiimti visokeriopą atsakomybę už žiaurumus Ukrainoje, tai neišvengiama“, – teigė prezidentas, cituojamas Prezidentūros pranešime.
Lietuva gegužės pradžioje taip pat prisijungė prie Europos Tarybos narių steigiamo registro dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarytos žalos, kuris, tikimasi, bus pirmasis žingsnis siekiant sukurti tarptautinį Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos kompensavimo mechanizmą.
Registrą tikimasi įsteigti per mėnesį, jis turėtų veikti Nyderlanduose ir fiksuos padarytos žalos įrodymus, reikalavimus dėl nuostolių ar sužalojimų atlyginimo.
Rusija iš Europos Tarybos pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tačiau prajusią savaitę pasirodė informacija, jog šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių.
Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje.
G. Nausėda Islandijoje anksčiau antradienį taip pat susitiko su šalies vadovais, aptarė saugumo klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, jis kvietė išlaikyti Aljanso įsipareigojimus stiprinti rytų sparno saugumą.
Vizitą Islandijoje prezidentas baigs trečiadienį.
