„Asmeniniai ryšiai, mano supratimu, tai labai glaudūs ryšiai, apimantys ir bendrą poilsį, draugystę šeimomis, tai yra, mano nuomone, bendras apsilankymas pirtyje ir taip toliau. Tokių ryšių su rusų diplomatais aš nepalaikiau ir nepalaikau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė I. Rozova.

Parlamentarė laikėsi pozicijos, jog VSD klausimynas suformuluotas nekorektiškai, nes klausiama apie asmeninius ryšius su diplomatais.

Neformalius kontaktus ji patvirtino palaikiusi, bet nemaniusi, kad tai reikia nurodyti kaip asmeninius santykius.

„Svarbiausias kaltinimas man – kad nuo VSD nuslėpiau savo kontaktus su rusų diplomatais. Klausimas suformuluotas, mano nuomone, nekorektiškai: „Ar palaikote asmeninius ryšius?“. (...) Jei klausimas būtų, ar palaiko neoficialius kontaktus su rusų diplomatais, atsakymas būtų buvęs teigiamas“, – aiškino I. Rozova.

Ji pažymėjo, jog bendraudama su rusų diplomatais „visada suvokia savo pilietinės atsakomybės ribas“ ir niekada pati „neliesdavo kažkokių pavojingų temų“.

„Iš jų pusės aš nepajutau bandymų mane įtraukti į kokią nors nepatogią, jei žiūrėti iš valstybės saugumo pozicijos, diskusiją“, – teigė parlamentarė.

Spaudos konferencijoje I. Rozova patvirtino, kad turėjo „epizodinių, nieko neįpareigojančių, neoficialių kontaktų su rusų diplomatais“. Su išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu ji teigė daugiausiai bendravusi vizų klausimais.

Galbūt tai buvo replikos apie kavą, apie cukrų, gal apie barščius, tikrai ne pinigų prašymas.

„Su konsulu prie kavos puodelio kavinėje iš tiesų mes buvome susitikę, vasarą lauko kavinėje, Klaipėdos miesto centre. Mes kalbėjomės apie rusų diasporos gyvenimą, artėjančius rinkimus, ir aš pamenu, kad pasidalinau mintimis apie savo rinkiminę programą, kurią kiekvienas pilietis galėjo perskaityti internete“, – pasakojo I. Rozova.

„Truputį pakalbėjome apie galimus rinkimų rezultatus, kurie iš esmės yra ne kas kita kaip būrimas iš kavos tirščių, tačiau pažymoje šis epizodas kažkodėl išskaidytas į tris atskiras dalis ir pateikti trys kaltinimai: susitikinėjo su konsulu vasaros kavinėje, supažindino su rinkimų programa, trečias, prognozavo rinkimų rezultatus“, – kalbėjo Seimo narė.

Anot jos, bendravimas su konsulu „buvo įvairiais klausimais“. „Pirma, mano sūnus dirba ir gyvena Sankt Peterburge, ir aš kaip eilinė klaipėdietė galėjau nueiti į konsulatą kreiptis dėl vizos, kartais man tekdavo tarpininkauti tarp konsulato ir rusų kalbos mokytojų asociacijos, kadangi pedagogams neretai reikėjo nemokamų vizų vykti į konferencijas į Sankt Peterburgą  arba į Kaliningradą“, – tvirtino I. Rozova.

VSD rašte pažymima, kad V. Malyginas yra išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, kuriuo pasinaudodamas jis „siekė gauti neviešą informaciją aktualiais Lietuvos vidaus politikos bei strateginės reikšmės projektų vystymo klausimais“.

Į klausimą, ar V. Malyginas iš jos siekė išgauti tokią informaciją, I. Rozova atsakė informacija, susijusia su šalies strateginės reikšmės projektais, nedisponavusi.

„Kaip jūs manot, aš dirbdama Seime Sveikatos reikalų komitete, mano kolegos iš Rusų aljanso dirba savivaldybių komitete, jūs iš tikrųjų manot, kad mes turėjom kokį nors priėjimą prie strateginių objektų ir aš žinau, kažką, kas turi valstybinę paslaptį?“, – klausimu į klausimą atsakė Seimo narė.

Perklausta, ar v. Malyginas siekė sužinoti tokią informaciją, I. Rozova sakė: „Gal ir buvo pasakytas tas klausimas, bet aš jums kartoju – man nėra ką papasakoti, deja, neturiu tos informacijos“.

Paprašyta patikslinti, išties buvo užduotas klausimas apie strateginius objektus, ar tik „gal“, I. Rozova sakė negalinti atsakyti, nes neprisimenanti, praėjus daug laiko.

Kalbėdama apie vieną iš VSD fiksuotų susitikimų su rusų diplomatais kavinėje „Stora antis“ parlamentarė teigė nebuvusi pagrindinė jo dalyvė.

„Jei VSD galėtų komisijai pristatyti to pokalbio garso įrašą, būtų akivaizdu, kad pokalbyje aš dalyvavau minimaliai, galbūt tai buvo replikos apie kavą, apie cukrų, gal apie barščius, tikrai ne pinigų prašymas“, – sakė I. Rozova.

Seimo narė savo pasisakyme pažymėjo, kad leidimą dirbti su slapta informacija ji turėjo nuo 2012 iki 2017 metų, bet nė karto neėmusi įslaptintų dokumentų, nes jos darbui jie nebuvo reikalingi.

Pasibaigus leidimo galiojimui, norėdama užimti pavaduotojos pareigas Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje, ji kreipėsi leidimo, bet tąkart, 2018 metais, negavo. Parlamentarė taip pat pažymėjo, jog leidimus dirbti su slapta informacija turi ne visi Seimo nariai, o devyniems „jis buvo atimtas“.

Kaip BNS patvirtino Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė, leidimus dirbti su slapta informacija Seime turi 89 Seimo nariai iš 141, o leidimai dirbti šioje kadencijoje panaikinti 8 politikams, nes jie paliko Seimą, pvz., į Europos Parlamentą išrinktiems parlamentarams.

Seimas svarsto siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Tyrimą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), susipažinęs su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie I. Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansu, kuriam priklauso parlamentarė, nurodoma apie bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Rašte pažymima, kad 2014 metais VSD pareigūnai buvo susitikę su I. Rozova ir perspėjo dėl bendravimo su rusų diplomatais, bet „VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina I. Rozovos kontaktus su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais įvykusius po 2014 metų vasario 26 dieną atlikto instruktažo“.

Anot rašto, informacijos turinys atskleidžia, kad I. Rozovos ryšiai su Rusijos diplomatais yra asmeninio pobūdžio.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.