- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva sieks gauti daugiau Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos su neteisėta migracija tiesiogiai susiduriančioms šalims.
Premjerė pažymi, kad antrinė migracija, kai išorinę ES sieną kirtę migrantai keliauja toliau į Vakarų Europą, yra ne mažesnis iššūkis nei pirminė, su kuria tvarkytis tenka Bendrijos pakraštyje esančioms valstybėms.
„Tą klausimą mes kėlėm ir kelsim, kad tos valstybės narės, kurios turi objektyvią realybę būti pakraštyje Europos Sąjungos, visai nesvarbu, rytiniame ar pietiniame, per kurį ta nelegali migracija vyksta, turėtų sulaukti ir daugiau bendro solidarumo ir ES dėmesio priemonėms, kurios reikalingos sienoms apsaugoti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Ji teigė, kad „klausimas ar dėl fizinio barjero, ar dėl kitų sienos priežiūros priemonių solidaresnio finansavimo bus keliamas artimiausiu metu“.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad „pirminė migracija yra labai didelis iššūkis tai valstybei, kur žmonės kerta sieną, bet ne mažesnis iššūkis yra ir antrinė migracija, kai žmonės bando ar bėgti, ar kažkokiais kitais būdais atsidurti kitose ES valstybėse nei tose, į kurias pirma atvyko“.
Komentuodama siūlymus keisti Bendrijos migracijos politiką ji teigė, kad būtina pačiu pirminiu etapu atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.
Dabartinę migracijos politiką turbūt galima apibūdinti taip, kad ji leidžia suplakti į vieną krūvą labai skirtingus dalykus.
„Dabartinę migracijos politiką turbūt galima apibūdinti taip, kad ji leidžia suplakti į vieną krūvą labai skirtingus dalykus, tai yra žmones, kurie išties ieško politinio prieglobsčio ar bėga nuo kažkokios stichinės nelaimės, objektyvios situacijos, ar žmonių, kuriems tiesiog atrodo, kad kitose šalyse yra žolė žalesnė ar dangus mėlynesnis“, – kalbėjo premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės prieš porą savaičių bendro posėdžio Varšuvoje paragino ES peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.
Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad taisyklės „turi būti geriau pritaikytos realioms gyvenimo situacijoms, nes dabar daugiausiai kalba apie klasikinį prieglobsčio prašytoją, kuris paprastai turi gerą priežastį siekti prieglobsčio kitose šalyje, tokią kaip politinis persekiojimas ar kitos humanitarinės priežastys“.
Lietuva ir Lenkija pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Šalių pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtins galutinį rinkėjų sąrašą1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį tvirtins galutinį rinkėjų, turinčių teisę dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės, sąrašą. ...
-
Lietuvoje lankysis Nyderlandų gynybos ministrė
Pirmadienį Lietuvoje lankysis Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. ...
-
Lietuvos prezidentas ir premjerė su O. Scholzu aptars brigados perkėlimą, regiono saugumą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį lankysis Pabradės poligone, kur su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda stebės karines pratybas, aptars Vokietijos brigados dislokavimą, o popiet Rygoje susitiks su Baltijos šali...
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas12
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda113
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų85
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...