JAV šnipinėjimo skandalas, dėmesys dėl mažumų eitynių – iššūkių Lietuvai, pradėjusiai pirmininkauti ES, netrūksta, kaip ir vidaus problemų: neišspręsta nelietuviškų pavardžių rašyba, kalėjimų iškėlimas iš Vilniaus centro, pagaliau parlamento siekis kontroliuoti Generalinę prokuratūrą. Apie tai – pokalbis su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu.

– Neseniai grįžote iš Briuselio, kur su kitais ministrais Europos Parlamento (EP) komitetuose pristatėte Lietuvos pirmininkavimo ES gaires. Koks bendras įspūdis, ar sulaukėte reakcijos po prisistatymo?

– Bendras įspūdis labai geras. Daugelis EP narių ir žurnalistų stebėjosi, kaip puikiai mūsų ministrai pristatė savo pirmininkavimo programas. Man teko pristatyti programą dviejuose komitetuose – Teisės reikalų (JURI) bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE), gavau apsčiai klausimų: JURI – apie diskutuojamus teisės aktus, o LIBE – ir apie situaciją Lietuvoje.

– Nors buvo aptarta daugybė svarbių dalykų, kaip ir kiti ministrai, turėjote atremti daugybės EP atstovų replikas dėl "draudžiamo gėjų parado". Kaip galėtumėte paaiškinti tokį susidomėjimą ir informacijos iškraipymą?

– Po to, kai su pareiškimu į EP pirmininką, atskirus komitetus ir kai kuriuos EP narius dėl LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – red. past.) teisių ribojimo kreipėsi 11 Lietuvos Seimo narių, EP nariai negali nereaguoti. Pagaliau ir kreipėsi ne bet kas, o Seimo pirmininko pavaduotojas, vieno komiteto pirmininkas, buvusi ministrė, net septyni iš valdančiosios daugumos. Tad kaip jais gali netikėti žmonės, apskritai nebuvę Lietuvoje? Todėl man teko paneigti, kad gėjų eitynės yra uždraustos. O netikinčius mano žodžiais Europos parlamentarus pakviečiau apsilankyti Lietuvoje.

– Kalbant apie pirmininkavimo ES vidinę virtuvę – kaip mūsų galimybes vertina kitos valstybės, galbūt yra kokių nors stereotipų, kalbant apie Lietuvą? Ar esat tikras, kad jums ir jūsų kolegoms ministrams pavyks užduotis prie derybų stalo suvaldyti 28 valstybių nuomones? Ką laikote didžiausiu išbandymu, ko galbūt baiminatės (galbūt didžiųjų valstybių užsispyrimo ar pan.)?

– Susiklostęs stereotipas, kad mažosios valstybės geriau pasirengia pirmininkavimui, taip vertinama ir Lietuva. Per prisistatymus daugelis akcentavo, kad mes pirmininkaujame pirmieji iš Baltijos valstybių. Nemanau, kad pirmininkaujant bus sudėtinga suvaldyti 28 valstybių nuomones, nes valstybės narės linkusios ieškoti kompromisų. Nesibaiminu ir didžiųjų valstybių atstovų, nes dar pasirengimo metu turėjau dvišalius susitikimus su šių valstybių ministrais ir užsitikrinau jų paramą svarbiausiais programos klausimais. Manau, sunkiausia bus surasti kompromisą tarp trijų ES institucijų – Komisijos, Tarybos ir EP, tam teks skirti daugiausia pastangų.

– Jau kelerius metus kalbama apie Lukiškių kalėjimo iškėlimą – kokia šiuo metu yra šio projekto stadija, ar jau yra laimėtojai, kas jau padaryta, kada galima tikėtis naujo pastato statybų ir kalėjimo iškėlimo pradžios?

– Jūs teisus, iš tikrųjų porą metų buvo kalbama, o mūsų Vyriausybė pradėjo tai daryti. Dabar vyksta konkurencinės derybos su privačiais investuotojais, rudenį turėsime nugalėtoją. Taigi jau kitais metais turėtų prasidėti naujo kalėjimo Pravieniškėse statybos, paskui būtų naujo tardymo izoliatoriaus Vilniuje statyba, palaipsniui į Pravieniškes perkeliama ir Lukiškių kalėjimo ligoninė. Kalėjimą galima pastatyti per dvejus metus, o visas Lukiškes tikimės atlaisvinti iki 2018 m. Tai labai ambicingi planai, tačiau jie realūs.

– Kokia jūsų partijos kandidato į prezidentus vizija? Ar turite savo kandidatą, ar kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai remsite prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą? Galbūt pats galvojote apie galimybę pretenduoti į šį postą?

– Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovu partijos taryboje buvau patvirtintas visai neseniai. Rugpjūčio mėnesį baigsime formuoti rinkimų štabą, tuomet planuosime savo veiklą. Kiti metai iš tikrųjų bus įdomūs – vyks ne tik prezidento, bet ir EP rinkimai. Jokių sprendimų dėl kandidatų abiejuose šiuose rinkimuose Socialdemokratų partija dar nėra priėmusi. O kol nėra sprendimo, galimi visi variantai. Pats rinkimuose tikrai nekandidatuosiu. Nesu tas politikas, kuris dalyvauja rinkimuose tik dėl dalyvavimo.

– Lietuva vos antrą pirmininkavimo dieną gavo "karštą bulvę" – PRISM skandalą. Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris atsistatydino taip pat dėl slaptųjų tarnybų neleistino pokalbių klausymosi (susijusio su korupcija ir kita neteisėta veikla). Kaip vertinate šiuos dalykus, kiek asmenų duomenys yra saugūs Lietuvoje?

– Gyvenimas pilnas staigmenų, todėl nieko nuostabaus, kad jau pirmininkavimo pradžioje susidūrėme su iššūkiais, nesuplanuotais mūsų programoje. Panašiai būdavo ir per kai kurių kitų valstybių pirmininkavimą. Atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros vykdytą sekimo programą pagrįstai kelia daug sudėtingų klausimų. Ypač dėl jos poveikio ES piliečių teisėms. Dialogas su JAV partneriais šiais klausimais tęsiasi, jame dalyvaujame ir mes.

Dėl duomenų apsaugos – duomenų apsaugos paketą (reglamentą ir direktyvą) mes svarstysime jau neformalioje Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje liepos 19 d. Vilniuje. Rengiama direktyva padės spręsti ir saugumo dalykus, tačiau dėl jos valstybių narių pozicijos dar labai skirtingos.

– Tiek Teisingumo ministerija, tiek Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) sutaria, kad reikia įteisinti nelietuviškų pavardžių rašymą dokumentuose. Tačiau klausimas stumdomas tarp institucijų – ministerija sako, kad komisija pradžioje turi priimti nutarimą, tik tada jį spręs teisininkai, o komisijos atstovai – kad atskiro nutarimo nebereikia, nes apie pavardžių rašybą jau pasakyta 60-ajame VLKK nutarime. Kaip klausimą spręsite toliau?

– Pirmiausia noriu patikslinti, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba oficialiuose dokumentuose neaptarta nė viename VLKK nutarime. Įstatymai labai aiškiai apibrėžia VLKK kompetenciją, todėl mes nesiimame spręsti kalbos dalykų. Vyriausybė nutarimu kreipėsi į VLKK ir laukia atsakymo, tik po to galėsime teikti įstatymo projektą Seimui. Pasinaudodamas teisingumo ministrui suteikta teise, paprašiau ir Konstitucinio Teismo išaiškinti tam tikrus atitinkamo šio teismo nutarimo aspektus.

– Kaip sprendžiama vietovardžių rašymo lenkiškai kalbančiose Lietuvos vietovėse problema? Ar esate linkęs pritarti dvejopai vietovardžių rašybai, turint omenyje, kad šis klausimas per Lietuvos pirmininkavimą jau eskaluojamas EP?

– Kaip sprendžiama dvejopos vietovardžių rašybos problema, man sunku atsakyti, nes tautinių mažumų klausimai yra Kultūros ministerijos kompetencija. Kadangi su Teisingumo ministerija joks su tuo susijęs teisės aktas nebuvo derintas, manau, kad jis dar neparengtas.

– Ar nesigailite palikęs diplomatinę tarnybą ir nėręs atgal į politiką? Ar matote dabartinio darbo pranašumų, trūkumų, palyginti su ankstesniuoju?

– Didesnę gyvenimo dalį aktyviai dalyvauju politikoje ir natūralu, kad po trumpos pertraukos vėl sugrįžau. Noriu tik pabrėžti, kad diplomatinis darbas buvo labai naudingas, įgijau naujos patirties. Geriau suvokiau, kaip Lietuvą mato mūsų kaimynai, ko mes galime pasimokyti iš savo draugų. Diplomatinė patirtis ypač praverčia dabar pirmininkavimo metu.

– Seimas, nepritaręs Generalinės prokuratūros ataskaitai ir pakeitęs Seimo statutą, atvėrė galimybes jau rudenį darkart nepritarus ataskaitai svarstyti generalinio prokuroro atleidimą. Kaip manote, ar dėl to kyla galimo "susidorojimo" grėsmių, galbūt dėl kai kurių politinių bylų?

– Prokuratūros sistema šiuo metu reformuojama, beje, pagal Seimo nubrėžtas gaires. Iš savo ankstesnės veiklos patyrimo galiu pasakyti, kad reformos visuomet sulaukia pasipriešinimo. Kartais patyrę, stiprūs profesionalai nebenori nieko keisti, stengiasi išlaikyti esamą padėtį ir tai sukelia tam tikrų konfliktų. Matant tas aistras dėl prokuratūros, man kyla nerimas, kaip Lietuvoje pavyks netrukus numatyta vykdyti teismų reforma. Ji yra būtina, tačiau nepatenkintų vėlgi bus. Manau, kad Seimo nariai, apsvarstę pažangias reformas ir joms pritarę, turėtųs remti ir jų vykdytojus.

– Pats neblogai kalbate angliškai, tačiau per prisistatymą EP pasirinkote kalbėti lietuviškai. Kodėl? Kaip vertinate kitų kolegų pasirinkimą prisistatyti visomis mokamomis kalbomis?

– Mano manymu, tuo, kad kalbi užsienio kalba, šiandien nieko nenustebinsi. Tai tiesiog darbo įrankis, pirmiausia neformalaus bendravimo ir bendradarbiavimo. Tačiau Lietuva yra lygiateisė ES valstybė, o lietuvių kalba turi lygias teises su kitomis ES valstybių kalbomis. Pabrėždamas šiuos principus ir prisistačiau. Ir Tarybos posėdžiams pirmininkausiu savo gimtąja kalba. Beje, taip elgiasi daugelio ES valstybių atstovai.

– Ar tarp visų ES pirmininkavimo renginių turėsite bent šiek tiek laisvo laiko ir ką planuojate tuo metu veikti? Gal suplanavote kokią nors išvyką?

– Ministrai iš anksto žinojo, kad tikrų atostogų šiemet neturės. Formaliai rugpjūčio pradžioje suplanavau dviejų savaičių atostogas, bet iš Lietuvos niekur neišvažiuosiu. Būsiu namie ir, esant būtinumui, pasirodysiu darbe.

– Jūsų dosjė – gana turtinga, esate įvardijamas ir kaip chemikas, ir kaip filosofas, teisininkas, diplomatas, galiausiai – politikas. Kuris iš šių amplua artimiausias?

– Jūs išvardijote visas mano profesijas ir buvusias veiklas. Galėtų susidaryti įspūdis, kad vis ieškau ir niekaip nerandu savo tikro pašaukimo. Pats taip nemanau. Nepriklausomybės metais pasirinkau profesionalaus politiko kelią – jau ketvirtą kadenciją dirbu Seime. Mums dažnai tenka savarankiškai priimti svarbius sprendimus. Tik išsilavinimas ir patirtis padeda išvengti klaidų, kurios gali paliesti ir kitus žmones.