Sekmadienį Vokietijos žiniasklaidos paskelbta informacija apie tai, jog Vokietija neparduos Lietuvai šarvuotų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, gali būtų provokacija siekiant sumenkinti gerus Vokietijos ir Lietuvos santykius, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Galima manyti, kad čia paslėpta tam tikra provokacija. (...) Pirmas jausmas, kuris ateina sužinojus tokią žinią - kad kažkas yra negerai santykiuose tarp Lietuvos ir Vokietijos“, - LRT radijui sakė ministras.

Jis tikino neatmetantis, kad tai gali būti ir Rusijos inspiruoti kurstymai.

„Neatmesčiau, nes gyvename tokiame informaciniame kare, kad čia gali būti vienas iš elementų, nors laikraštis yra ir solidus, bet visko pasitaiko“, - sakė J.Olekas.

Leidinio „Welt am Sonntag“ straipsnyje teigiama, kad Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, esą artimiausiais metais šalis neparduos Lietuvai pėstininkų kovos mašinų, kurias parduoti anksčiau siūlė bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“. Ministerija nurodo, kad gaminant naujus šarvuočius prioritetas bus teikiamas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Straipsnyje taip pat teigiama, kad Lietuva planavo įsigyti „dviženklį skaičių“ kovos mašinų ir sėkmingų derybų atveju sandėris būtų vykdomas ne tarp Lietuvos ir šarvuočių gamintojo, tačiau tarp abiejų šalių vyriausybių, siekiant išvengti sudėtingų procedūrų.

„Noriu pakartoti, kad mūsų geri santykiai, tarp NATO partnerių - Lietuvos ir Vokietijos - jie yra. Mes laukiame Vokietijos karių atvykstančių į pratybas pas mus, ko gero, su tais pačiais „Boxeriais“ ilgesniam bendram pasiruošimui su Lietuvos kariais. Ir tokio straipsnio išmetimas sėja galbūt tam tikrą nežinią“, - pridūrė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

J.Olekas BNS patvirtino, jog prieš savaitę buvo susitikęs su Vokietijos Gynybos ministerijos sekretoriumi, kuris jokios informacijos apie galimą bendrovės pasiūlymo atšaukimą nepateikė.

Ministras, taip pat ir Pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas pulkininkas Romualdas Petkevičius nurodė, jog bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ yra tik viena iš dešimties potencialių tiekėjų, kurie šiuo metu Lietuvai siūlo įsigyti savo šarvuočius, o dėl jų įsigijimo Lietuva nesideda nei su Vokietijos vyriausybe, nei su minėta bendrove.

R.Petkevičiaus teigimu, ministerija ketina atrinkti geriausius pasiūlymus kovo pabaigoje - tuomet gamintojai bus kviečiami atvežti savo techniką į Lietuvą praktiniams bandymams. Iš viso ketinama įsigyti apie šimtą šarvuotų pėstininkų kovos mašinų.

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą - be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.

Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.