Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pirmadienį Seimo vadovės Loretos Graužinienės sekretoriatui pateikė atsakymus į devynis interpeliacijos klausimus dėl „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos. J. Olekas tikina, kad ministerijai pavaldžios institucijos reagavo pakankamai greitai ir dirbo negailėdamos nei pajėgų, nei resursų.     

„Atsakydamas į klausimus, stengiausi paaiškinti, kokia buvo situacija, vykdant „An-2“ paieškas, kad Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos dirbo negailėdamos nei pajėgų, nei resursų ir į pavojaus signalą reagavo pakankamai greitai. Jeigu lakūnams būtų pavykę ilgiau išsilaikyti ant vandens, juos, ko gero, būtų pavykę išgelbėti“, – portalui LRT.lt sakė ministras J. Olekas, pasiruošęs ketvirtadienį kalbėti iš Seimo tribūnos.

Interpeliaciją socialdemokratui ir politikos senbuviui J. Olekui išprovokavo bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvo „An-2“ katastrofa, kuri įvyko gegužės 16 d. virš Baltijos jūros ir kuri nusinešė dviejų pilotų gyvybes.

Vieno iš pilotų – Adolfo Mačiulio – kūną iš Nyderlandų atvykusiems narams pavyko ištraukti iš maždaug 124 metrų jūros gylio, o antrojo lakūno – Alvydo Selmistraičio – surasti nepasisekė. Jis laikomas dingusiu be žinios.

Po teismo medicinos specialistų atliktos ekspertizės nustatyta, kad A. Mačiulio mirties priežastis – nuskendimas. Jis Gargžduose buvo palaidotas praėjusį šeštadienį.

Traukiant iš jūros dugno lėktuvą „An-2“, jis aplūžo, todėl buvo paliktas jūroje. Kaip teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, jei ir būtų pavykę ištraukti lėktuvą, nebūtų buvę galimybių jį pargabenti į krantą, nes Lietuvoje nėra tam tinkančios platformos.

Po interpeliacija socialdemokratui ir politikos senbuviui J. Olekui yra pasirašę 33 Seimo nariai. Tarp jų – beveik visi opozicijai atstovaujantys parlamentarai.

„Kodėl jūs, būdamas tiesiogiai atsakingas už ministerijai pavaldžių institucijų veiksmus, neįsitraukėte į „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą?“ Ar pripažįstate, kad jūs nesuvokėte susidariusios situacijos svarbos, neįvertinote paieškos ir gelbėjimo operacijos sudėtingumo, nekomunikavote nei su pilotų artimaisiais, nei su visuomene?“ „Ar sutinkate, kad vienu iš svarbiausių informacinio karo taikinių yra krašto apsaugos sistemos reputacija; kad vienu iš svarbiausių tokio karo instrumentų yra pastangos diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir mažinti žmonių pasitikėjimą tokia sistema?“ Tai – dalis klausimų, į kuriuos turėjo pateikti atsakymus J. Olekas.

LRT.lt bandė Seime pasiaiškinti, ar bus palaikoma jam skirta interpeliacija?

„Ši interpeliacija, kaip ir visos kitos, priklausys nuo to, ar ją palaikys parlamentarų dauguma. Opozicijos balsų, žinoma, nepakaks. Bet Darbo partijai atstovaujanti Seimo vadovė L. Graužinienė jau anksčiau yra sakiusi, kad po tokios istorijos, būdama ministro J. Oleko vietoje, atsistatydintų.

Tikiuosi, kad ir kiti valdančiosios daugumos atstovai nesistengs išsaugoti J. Oleko ministro poste bet kokia kaina“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas, vienas iš interpeliacijos iniciatorių Eligijus Masiulis.

„Opozicijai – gera proga pasireikšti, nes nukrito privatus lėktuvas, sistemos per gelbėjimo operaciją nesuveikė, nes susidarė situacija, kai trys auklės – vaikas be galvos. Bet, esu tikras, kad interpeliacija žlugs. Todėl esu absoliučiai ramus“, – teigė Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Valdančiajai daugumai priklausančios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos vadovas Petras Gražulis taip pat netiki interpeliacijos sėkme: „Kad aplaidumo, vykdant lėktuvo paieškas, būta, sunku būtų paneigti, tačiau tai – ne tik ministro J. Oleko kaltė“.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys teigė, jog frakcija interpeliacijos klausimo dar nesvarstė, tačiau pabrėžė: „Valdančiosios koalicijos sutartis dar galioja ir mes esame koalicijoje“.

Iš karto po lėktuvo „An-2“ katastrofos ir išaiškėjus, kad jo paieškų koordinacija stringa, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo komentarais davė suprasti, kad gali būti ir atstatydinimų, ir atsistatydinimų. Tačiau pastarosiomis savaitėmis šalies vadovės tonas sušvelnėjo.
„Pagal Konstituciją kiekvienas ministras už savo valdymo sritį yra atsakingas Seimui. Interpeliacija yra viena iš konstitucinės atsakomybės formų demokratinėje valstybėje. Tai – konstitucinė Seimo narių teisė, numatyta Konstitucijos 61 straipsnyje“, – portalui LRT.lt pateikė atsakymą prezidentės atstovė.