- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovoti su trečiųjų šalių inicijuota neteisėta migracija Lietuva privalo turėti visas priemones, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar. Kitomis sąlygomis, kai tie srautai mažesni, turbūt galima taikyti ir kitas priemones“, – antradienį Žinių radijui sakė Kęstutis Budrys.
Taip jis komentavo Vidaus reikalų ministerijos bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno idėją įstatyme įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje.
Dabar tai daroma vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.
„Turėtume vertinti, ar mums reikėtų papildomai sureglamentuoti, ar galima tai padaryti kitu keliu. Negalėčiau atsakyti dėl to, kokiu lygmeniu tai turėtų būti užfiksuota. Faktas, kad vertindami turėtume pripažinti, jog tai buvo sėkminga priemonė būtent atsakyti į hibridines atakas“, – teigė K. Budrys.
Faktas, kad vertindami turėtume pripažinti, jog tai buvo sėkminga priemonė būtent atsakyti į hibridines atakas.
Jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjusi neteisėtos migracijos banga nėra natūralus procesas, o trečiosios šalies surengta hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą.
„Dabartinė situacija, kaip yra dabar suvaldoma, ji tikrai mus tenkina. Bet ne viskas nuo mūsų priklauso, kai nėra procesas natūraliai, be svetimos valstybės pagalbos vykstantis. Čia reikėtų vertinti ir Baltarusijos pusės ketinimus skatinti ar didinti tuos srautus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas L. Kasčiūnas ketvirtadienį pareiškė, jog neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo.
Apgręžimo Lietuva ėmėsi pernai, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą to organizavimu.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 11 tūkstančių. Dalis migrantų ne vieną kartą mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų4
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų19
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą3
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu8
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises1
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo31
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...