Darbo grupės parengtas Rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir Finansavimo kontrolės įstatymus.

Su Rinkimų kodeksu kartu teikiamas Politinių organizacijų įstatymas, kuris turėtų pakeisti dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą,  ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, reglamentuojančios sankcijų už rinkimų įstatymų pažeidimus taikymą.

Naujovės dėl politinės reklamos, rinkimų užstato

Pagal Rinkimų kodeksą, merų rinkimų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, dviem turais.

Pasak projekto rengėjų, esminis skirtumas – atskirų nuo savivaldybės tarybos, tiesiogiai renkamų merų teisinis reglamentavimas. Darbo grupė pabrėžia, kad ji nesprendė merų funkcijų ir santykio su savivaldybės taryba klausimo. „Rinkimų kodekso dalis apie tiesioginius merų rinkimus papildytų Konstitucijoje atliktus pakeitimus“,– sakoma dokumento aiškinamajame  rašte.

Visuose rinkimuose siūloma suvienodinti išankstinio balsavimo dienas ir laikus: antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 7 iki 20 val.

Siūloma nustatyti, kad esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų skaičiui atsirastų automatinė galimybė steigti papildomas pasaulio lietuvių vienmandates apygardas. 

Siūloma Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybinių registrų. Manoma, kad ši galimybė leis VRK pateikti rinkėjams daugiau svarbios informacijos apie kandidatus.

Siūloma kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas bei kitus svarbius duomenis skelbti  VRK svetainėje neribotą laiką.

Darbo grupė siūlo peržiūrėti rinkimų užstatus ir juos mažinti. Daugiamandatėje apygardoje Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose –– užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU; savivaldos rinkimuose užstatas dėl pareigų, kurios nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, būtų mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU.

Siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Taip pat siūloma, kad parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja parašų rinkimo galimybę.

Dar viena kodekso naujovė būtų tai, kad siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus.

„Iki šiol galiojęs draudimas yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai. Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose. VRK neturi galimybės šio informacijos srauto kontroliuoti, todėl siūloma tiesiog atsisakyti šio reklamos draudimo, leisti politinę reklamą ir rinkimų kampaniją iki paskutinės dienos“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.  Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną.  

Pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau įvairių nesusipratimų dėl politinės reklamos šeštadienį, kurią paskleidžia ne patys kandidatai, o paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose.

Siūloma panaikinti iki šiol galiojusį televizijos reklamos ribojimą, kuris numatė, kad politinės reklamos reportažai televizijoje turi būti ne trumpesni nei 30 sekundžių. Manoma, kad atsisakius minimalaus laiko ribojimo šia reklamos priemone galės efektyviai pasinaudoti ir mažosios partijos, kurios turi mažesnius biudžetus.

Siūloma įvesti naują „atlygintinos politinės reklamos“ sąvoką. Tai būtų politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ar skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys.

Kodekso rengėjai sako, kad įvedus šią sąvoką atsirastų aiški skirtis tarp mokamos (atlygintinos) ir nemokamos politinės reklamos. Būtų aiškiai apibrėžiama, kad mokamą politinę reklamą gali skleisti tik politinės kampanijos dalyviai, t.y. partijos, rinkimų komitetai ir save išsikėlę kandidatai.

„Tai reiškia, kad jokie tretieji asmenys, organizacijos ar fiziniai subjektai negali pirkti politinės reklamos. Tačiau visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų skleisti nemokamą politinę reklamą, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jų programas ir pan.“,- teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Kodekse siūloma supaprastinti ir sukonkretinti rinkimų debatų tvarką. Nacionalinio lygmens debatus (Seimo rinkimų daugiamandatė apygarda, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai) privalėtų transliuoti Lietuvos radijas ir televizija. Savo iniciatyva, pagal su VRK suderintas taisykles, tai galėtų daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Regioninio lygmens debatus (savivaldos rinkimai ir Seimo vienmandatės apygardos) organizuotų VRK tam pirkdama paslaugą iš vietinių ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių.

Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydis – 0,03 VMDU (šiuo metu 50 eurų).

Siūloma, kad pervedant didesnes aukas nebereikėtų teikti turto deklaracijos, pakaktų tik pajamų deklaracijos. Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.

Kodekso rengėjai pažymi, kad atributika pažymėtų įvairių gaminių (tušinukų, balionėlių ar panašių gaminių) platinimas iki šiol buvo tinkamai nesureglamentuotas, todėl labai dažnai VRK susidurdavo su rimtomis tokio pobūdžio gaminių traktavimo problemomis. Siūloma nustatyti, kad tokie gaminiai būtų aiškiai pažymėti, jų bendra kaina vienam asmeniui neviršytų 0,002 VMDU (šiuo metu 3 eurai) ir prieš juos dalinant (ne vėliau kaip viena diena iki dalinimo) jie turėtų būti deklaruoti VRK svetainėje nurodant gaminio pavadinimą, nuotrauką (maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais bus dalinama, kiekį, kainą ir gamintoją.

Siūloma įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais.

Siūloma numatyti aiškią 20 VMDU sumą (šiuo metu 30 080 eurų), kiek vienas kandidatas ne tik galėtų įsinešti lėšų į savo rinkimų kampanijos sąskaitą, bet ir į šią sumą įskaičiuoti jo kitiems kandidatams (partijai ar rinkimų komitetui) pervestas aukas, sumokėtus metinius nario mokesčius partijoms ir patirtas skolas rinkimų kampanijai. Tikimasi, kad tokiu būdu būtų užveriamos spragos piktnaudžiavimui apeinant maksimalius finansavimo limitus.

Dėmesys rinkimų komitetams

Politinių organizacijų įstatyme siūloma naujai reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir jiems naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką bei šio pavadinimo įstatymą.

Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu. Projekto rengėjai pažymi, kad apie būtinybę šiuose rinkimuose įteisinti darinius, kuriuos dabar vadiname rinkimų komitetais, yra pasisakęs Konstitucinis teismas.

Norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1000 steigėjų, o konkrečios savivaldybės tarybos rinkimuose – 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės, į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje – 289, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 149, Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės rajono savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje – 30).

Rinkimų komitetai negalėtų steigti savo filialų, skyrių, atstovybių ar kitų struktūrinių padalinių, veiktų tik tam tikslui ir ta apimtimi, kuriam sukurti. Siūloma drausti tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose naudoti fizinių asmenų vardus ir pavardes, o taip pat ir bet kokio kito egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.

Tikimasi, kad tokiu būdu būtų apsisaugota nuo paplitusios praktikos, kai rinkimų komitetai iki rinkimų veikia kaip paprasta visuomeninė organizacija, renka nedeklaruotas aukas ir vykdo realią rinkimų kampaniją, o rinkimų metu tiesiog „pavirsta“ rinkimų komitetu.

Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, ši teisė paliekama partijoms, kaip jų išskirtinis bruožas.

Visos partijos ir rinkimų komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. pusė metų iki rinkimų (180 dienų). Tai reikštų, kad visi pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai būtų aiškūs jau iki prasidedant realiai rinkimų kampanijai.

Sudarant rinkimų koaliciją jos pavadinime turėtų būti nurodomas žodis „koalicija“ ir išvardinami visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pilni pavadinimai. Koalicijų pavadinimuose nebūtų galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių.

Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų ir jiems būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė.

Planuojama leisti partijoms steigti analitinius centrus

Siūloma leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio „analitinius centrus“. Rinkimų kodekso rengėjai nurodo, kad Vakaruose daug partijų turi tokius analitinius centrus, pavyzdžiui, Konrado Adenauerio ar Friedricho Eberto fondai Vokietijoje, ÖVP Politinė akademija Austrijoje, Sandraugos ir laisvės fondas Ispanijoje, Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinis demokratų institutai JAV bei kiti.

Siūloma, kad Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.

Analitiniai centrai būtų finansuojami iš steigėjos politinės partijos lėšų; lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių; atlyginimo už paslaugas, perduotus daiktus.

Taip pat jie galėtų būti finansuojami iš  Europos politinių fondų lėšų; politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų. Analitiniai centrai galėtų būti finansuojami ir iš Lietuvoje registruotų bankų arba kitoje ES valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvoje,  analitiniam fondui suteiktų paskolų; palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas; nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamos 1,2 procento dydžio sumokėtos metinio pajamų mokesčio dalies.

Analitiniams centrams visais atvejais būtų draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdytų analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu bus griežtai ribojama.

Rinkimų kodeksui – konstitucinio įstatymo statusas  

Seimui siūloma konstituciniu įstatymu patvirtinti  Rinkimų kodeksą, kuris įsigaliotų 2022 m. rugsėjo mėn. 1 d.           

Jam įsigaliojus, netektų galios Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų,  Savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymai; Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.

Šių metų sausio 4 d.  baigė darbą pernai kovo 17 d. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros.

Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus.