Savo ruožtu kandidatės į prezidentus I. Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas sako, kad stebint G. Nausėdos rinkimų kampanijos imtį bei intensyvumą, kyla pagrįstų klausimų dėl šios rinkimų kampanijos finansavimo ir jo šaltinių ir dar kartą kviečia kandidatą išsklaidyti abejones ir skaidriai bei atvirai atsakyti į kylančius klausimus.

Remiasi savanorių darbu

G. Nausėdos štabo atstovas A. Zabarauskas tikina, kad, skirtingai nei I. Šimonytė, G. Nausėdos štabas perka paslaugas už gerokai mažesnes sumas bei remiasi savanorių darbu.

„Mus labiau stebina ne tai, kad jie pateikė informaciją dar net nepasibaigus kampanijai. Tai reiškia ne tai, kad visas išlaidas parodo, bet tai, kiek jie daug išleidžia. Tikrai štabe esame nustebę, nes už gerokai mažesnes sumas perkame paslaugas ir remiamės savanorių darbu“, - Eltai sakė A. Zabarauskas.

Paklaustas, kiek vis dėlto žada išleisti G. Nausėda rinkimų kampanijai, komunikacijos vadovas teigė, kad visus tikslius skaičius pateikti VRK turi iki rugpjūčio 26 d., todėl apie tikslias sumas dar anksti kalbėti. Kita vertus, A. Zabarauskas patikino, kad tai bus „gerokai mažiau“ nei pusė milijono, bet daugiau nei 200 tūkstančių eurų.

Tikrai štabe esame nustebę, nes už gerokai mažesnes sumas perkame paslaugas ir remiamės savanorių darbu.

„Su šiuo finansavimu yra labai viskas paprasta, pagal įstatymus mes turime pateikti audituotas ataskaitas iki rugpjūčio 26 d. Žinoma, mes taip ilgai nelauksime ir pateiksime anksčiau (...) Išleisime tikrai gerokai mažiau“, - paklaustas, ar tai bus daugiau nei 500 tūkst. eurų, teigė A. Zabarauskas.

„Visi finansiniai šaltiniai, kuriuos mes turime, jie privalo būti parodyti VRK, ir kitų finansavimo šaltinių mes tikrai neturime ir negalime turėti (...) Aš tikrai nenoriu kalbėti dabar konkrečiais skaičiais, nes tai bus netikslu, bet mes planuojame turėti daugiau nei 200 tūkstančių“, - teigė jis.

Šiuo metu VRK puslapyje nurodyta, kad kandidatą Gitaną Nausėdą fiziniai asmenys parėmė virš 176 tūkst. eurų. Pats G. Nausėda iš visų kandidatų savo rinkimų kampaniją parėmė didžiausia leistina nuosavų lėšų suma - 17 700 eurų. Taigi visa suma šiuo metu siekia šiek tiek daugiau nei 194 tūkst. eurų bei, skirtingai nei I. Šimonytei, kandidatui paramos iš partijų neprireikė.

Tuo metu, nors pirmajame ture visas I. Šimonytės išlaidas padengė fiziniai asmenys (apie 202 tūkst. eurų), antrajame ture jos štabas vis dėlto sutiko priimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 330 tūkst. eurų paramą. Tokiu būdu I. Šimonytė rinkimų kampanijai jau skyrė šiek tiek daugiau kaip 533 tūkst. eurų.

Konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad G. Nausėdos rinkimų kampanija savo intensyvumu neatsiliko nei nuo Sauliaus Skvernelio, nei nuo I. Šimonytės kampanijos, o kai kuriais aspektais net ir stipriai lenkė. Todėl jam kyla klausimas, kaip ir kas iš tiesų finansuoja G. Nausėdos rinkimų kampaniją.

„Taigi nėra jokių priežasčių daryti išvadą, kad G. Nausėdos rinkimų kampanija būtų mažiau intensyvi nei buvusi S. Skvernelio ar tebesitęsianti I. Šimonytės kampanija. O tai reiškia, kad ir G. Nausėdos rinkimų kampanija turėtų kainuoti panašiai tiek, kiek ir jo konkurentų - apie 0,5 mln. eurų. Tokios kampanijos su jau išleistais 200 000 eurų nepavyks finansuoti, o tikėtis per 2 savaites surinkti dar 300 000 eurų - skamba nelabai įtikinamai. Štai čia ir iškyla esminis klausimas - kaip yra ir kaip bus finansuojama G. Nausėdos rinkimų kampanija? Šie klausimai turi būti atsakyti nedelsiant. Taip, kaip tai padarė I. Šimonytės rinkimų štabas, viešai paskelbęs preliminarią ataskaitą apie visas rinkimų kampanijos išlaidas“, - feisbuko paskyroje teigė A. Kubilius.

Ragina nedelsiant deklaruoti išlaidas

Praėjusios savaitės pabaigoje P. Lukauskas išplatino informaciją apie rinkimų kampanijos metu patirtas išlaidas bei paragino kitus kandidatus skaidriai deklaruoti savo patirtas išlaidas dar iki rinkimų kampanijos pabaigos.

„Skaidrumas ir atskaitomybė ypač svarbu nepriklausomiems kandidatams, kad neliktų abejonių dėl kitų, nei įstatymų nustatytų finansinių rėmėjų tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo rinkimų kampanijos finansavime. Todėl kviečiu gerbiamą kandidatą atsakyti į klausimus“, - pranešime spaudai teigia P. Lukauskas.

I. Šimonytės štabo vadovas pateikė G. Nausėdai aštuonis klausimus apie jo rinkimų kampanijos finansavimą ir kviečia kandidatą į prezidentus nedelsiant į juos atsakyti bei išsklaidyti abejones.

- Ar tiesa, kad Jūsų rinkimų kampanijos išlaidos pirmojo rinkimų turo metu (įskaičiuojant pagal VRK įkainius organizuotos reklaminės kampanijos ir žiniasklaidos projektų, kūrybos ir viešųjų ryšių, atributikos ir spaudos darbų, susitikimų su rinkėjais Lietuvoje ir užsienyje organizavimo, štabo patalpų nuomos, darbuotojų samdos ir kitos) buvo didesnės nei 185 000 EUR, kuriuos per pirmąjį rinkimų turą pavyko surinkti iš fizinių asmenų? Jei taip, kurios įmonės arba fiziniai asmenys savo turtu arba pajamomis garantavo paslaugų tiekėjams, kad Jūsų rinkimų kampanijos sąskaitos bus apmokėtos, ypač tuo atveju, jei į antrąjį rinkimų turą būtumėte nepatekęs?

Skaidrumas ir atskaitomybė ypač svarbu nepriklausomiems kandidatams, kad neliktų abejonių dėl kitų, nei įstatymų nustatytų finansinių rėmėjų tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo rinkimų kampanijos finansavime.

- Ar tiesa, kad TV, radijo bei lauko reklamą užsakinėjote per reklamos planavimo agentūrą UAB „Inspired“? Ar tiesa, kad per UAB „Inspired“ reklamą užsakinėja ir „MG Baltic“ bei „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės?

- Ar tiesa, kad antro rinkimų turo LRytas TV debatų metu visuomenei pateikėte klaidinančią informaciją teigdamas, kad aktyvi lauko reklamos stendų kampanija paskutiniame pirmojo turo etape jums kainavo tik 20 000 EUR, nors pagal reklamos monitoringo duomenis ir VRK deklaruotus įkainius, tokios apimties kampanija kainuoja apie 32 000 EUR. Jei taip, tai dėl kokių priežasčių klaidinate rinkėjus?

- Ar tiesa, kad 136 tripusių lauko reklamos stendų (stendų savininkas UAB „Clear Channel Lietuva“), kurių nuomos vertė naudotam laikotarpiui pagal VRK deklaruotus įkainius yra apie 32000 eurų, pirmo turo kampanijai užsisakėte tą pačią dieną (balandžio 4 d.), kai jų atsisakė UAB Vilniaus prekybos akcininkui priklausanti įmonė?

- Antrajame ture taip pat naudojate lauko reklamos stendų kampaniją. Prieš pirmąjį rinkimų turą šių stendų nebuvote rezervavęs, todėl juos gauti galėjote tik vienu keliu - paprašius verslo įmonių perleisti dalį jų turimų, rezervuotų lauko reklamos stendų. Ar tiesa, kad antro turo kampanijai lauko reklamos stendus sutiko užleisti vienam iš UAB „Vilniaus prekybos“ akcininkų priklausanti įmonė. Jei taip, kokiomis sąlygomis ir kokiems įsipareigojimams esant ši įmonė sutiko savo reklaminių kampanijų sąskaita jums užleisti minėtus lauko reklamos plotus? Ar tiesa, kad asmeniškai prašėte daugiau stendų užleisti ir vienos stambios pramonės įmonės, bet susitarti nepavyko, todėl ant lauko stendų plakatų esantis tiražo skaičius 123 neatitinka realybės.

- Ar tiesa, kad jūsų štabe visi žmonės dirbo ir dirba tik savanoriškais pagrindais ir atlygio štabo nariams nei iš rinkiminės sąskaitos, nei per kitas įmones nemokėjote?

- Ar tiesa, kad kaip ir anonsavote štabo pristatymo metu viešųjų ryšių bei komunikacijos konsultacijas pirkote iš UAB „Idea Prima“? Ar planuojate atskleisti šių paslaugų, suteiktų per 8 mėnesius bendro darbo vertę dar iki rinkimų kampanijos pabaigos? Ar esate visiškai atsiskaitęs už šios įmonės suteiktas paslaugas ir jei ne, tai kokios įmonės arba fiziniai asmenys savo turtu arba pajamomis garantavo, kad už šias paslaugas bus apmokėta.

- Šiuo metu jūsų turimos, deklaruotos rinkimų kampanijos pajamos neviršija 200 000 eurų. Įvertinus reklamos monitoringo duomenis ir tai, kiek panašaus intensyvumo, kaip jūsiškė, kampanijos kainuoja kitiems kandidatams, jūsų išlaidos pajamas pirmame ture viršijo nuo 100 000 iki 150 000 EUR. Antrajame rinkimų ture taip pat vykdote intensyvią rinkimų kampaniją, kurios pirminiai įvertinimai rodo, kad Jūsų kampanijos II turo išlaidos gali siekti iki 100 000 eurų. Visa tai reiškia, kad jūsų turimos pajamos (iki 200 000 EUR) beveik du kartus mažesnės nei planuojamos išlaidas (nuo 400 000 iki 450 000 EUR). Kaip ketinate padengti rinkimų kampanijos metu atsiradusias skolas? Kokie fiziniai arba juridiniai asmenys garantuoja, kad tai padarysite?

ELTA primena, kad šiuo metu VRK puslapyje nurodyta, kad kandidatą Gitaną Nausėdą fiziniai asmenys parėmė daugiau kaip 176 tūkst. eurų. Pats G. Nausėda iš visų kandidatų savo rinkimų kampaniją parėmė didžiausia leistina nuosavų lėšų suma - 17 700 eurų. Taigi visa suma šiuo metu siekia šiek tiek daugiau nei 194 tūkst. eurų bei, skirtingai nei I. Šimonytei, kandidatui paramos iš partijų neprireikė.

Tuo metu, nors pirmajame ture visas I. Šimonytės išlaidas padengė fiziniai asmenys (apie 202 tūkst. eurų), antrajame ture jos štabas vis dėlto sutiko priimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 330 tūkst. eurų paramą. Tokiu būdu I. Šimonytė rinkimų kampanijai jau skyrė šiek tiek daugiau kaip 533 tūkst. eurų.

Kreipėsi į VRK dėl G. Nausėdos kampanijos finansavimo

P. Lukauskas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei kampanijos stebėsenos, kurią turėtų atlikti VRK. P. Lukauskas prašo skubiai pradėti G. Nausėdos politinės kampanijos pajamų ir išlaidų patikrinimą ir nustatyti, kokios yra tikslios kampanijos išlaidos.

Pirmadienį I. Šimonytės štabo išplatintame pranešime teigiama, kad, gegužės 20 d. VRK tinklalapyje skelbiamais duomenimis, savarankiškas politinės kampanijos dalyvis G. Nausėda yra surinkęs 196444,50 euro lėšų. Iš jų 172 385 eurų yra stambios fizinių asmenų aukos, 6359,50 eurų fizinių asmenų mažos aukos ir 17 700 eurų paties kandidato nuosavos lėšos (t. y. maksimali galima savo politinei kampanijai finansuoti lėšų suma).

Rašte VRK P. Lukauskas pažymi, kad įvertinus prieinamus reklamos monitoringo duomenis, pirmajame ture G. Nausėdos išlaidos tik reklaminėms priemonėms turėjo siekti mažiausiai 184 508 eurų (televizijos reklama - 95 468 eurų, radijo reklama - 28 000 eurų, lauko reklama - 32 000 eurų, reklama spaudoje - 29 040 eurų).

Pasak jo, be paminėtų masinės reklamos priemonių, G. Nausėdos politinė kampanija dar patyrė išlaidas gaminant lankstinukus, plakatus, nuomojantis patalpas, mokant už kelionių po Lietuvą kuro išlaidas, salių nuomas, sociologinius tyrimus, vizualinės medžiagos dizainą ir maketavimą, klipų kūrimą, fotografavimą ir kitas išlaidas. Pačiais minimaliausiais vertinimais vien pirmame Prezidento rinkimų ture G. Nausėdos išlaidos turėjo siekti nuo 300 000 iki 350 000 eurų sumą, arba atitinkamai net 60-90 proc. viršyti iki šios dienos surinktą biudžetą.

„Viešai pasiekiama informacija rodo, kad G. Nausėdos patiriamos rinkimų kampanijos išlaidos stipriai viršija jo turimas pajamas iš surinktų lėšų. Taip pat pažymėtina, jog reklamos paslaugų tiekėjai paprastai nesuteikia paslaugų neturėdami garantijų, jog užsakovas turės galimybę sumokėti už paslaugas. Turint tai omenyje, kyla klausimų dėl to, kaip yra finansuojama G. Nausėdos politinė kampanija ir ar finansuojant šią politinę kampaniją nėra šiurkščių Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (PKFFK) įstatymo pažeidimų“, - sakė P. Lukauskas.

Kartu I. Šimonytės štabo vadovas teigė, jog antrame Prezidento rinkimų ture G. Nausėda taip pat vykdo aktyvią rinkimų agitacijos kampaniją ir, pagal pirminius jos vertinimus, išlaidos gali siekti dar apie 100 000 eurų (naudojama televizijos, radijo, lauko, interneto, spaudos reklama) - G. Nausėdos politinės kampanijai iki šios dienos surinktas biudžetas galimai būtų viršytas daugiau nei dvigubai (200-230 proc.).

Kreipimesi į VRK P. Lukauskas prašo skubiai pradėti G. Nausėdos politinės kampanijos pajamų ir išlaidų patikrinimą, ir nustatyti, kokios yra tikslios kampanijos išlaidos.

Taip pat domimasi, ar reklamos paslaugų tiekėjai G. Nausėdai taiko VRK deklaruotus reklamos įkainius bei sąlygas? Jeigu deklaruoti įkainiai ir/ar sąlygos nėra taikomi ar taikomos specialias nuolaidos, kokiu pagrindu tai yra daroma?

Kartu kreipimesi klausiama, kokie fiziniai arba juridiniai asmenys galimai garantuoja G. Nausėdos mokumą paslaugų tiekėjams?

Galų gale domimasi, kaip bus dengiami G. Nausėdos įsiskolinimai tuo atveju, jei kandidatas nesugebės įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų, kuriuos įgijo politinės kampanijos metu, ir liks skolingas paslaugų tiekėjams, turint omenyje, kad gegužės 25 d., 1 val. nakties bet kokias aukas politinei kampanijai priimti draudžiama, o pats kandidatas politinei kampanijai nebegalės skirti ir papildomų savo asmeninių lėšų.

Išplatintame I. Šimonytės štabo pranešime primenama, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (PKFFK)įstatymo 8 straipsnis numato, jog kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus (savarankiško politinės kampanijos dalyvio) politinė kampanija gali būti finansuojame tik iš fizinių asmenų aukų, nuosavų (asmeninių) lėšų, politinių partijų aukų bei palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Šis sąrašas yra baigtinis ir minėtas PKFFK įstatymo straipsnis nurodo, kad finansuoti savarankiškų (politinės kampanijos dalyviu (politines kampanijas kitomis lėšomis draudžiama).

Vadovaujantis PKFFK įstatymo 19 str. Vyriausioji rinkimų komisija kontroliuoja politinių kampanijų finansavimą bei kontroliuoja kaip politinių kampanijų dalyviai laikosi PKFFK įstatymo reikalavimų. Pagal PKFFK įstatymo 22 str. politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsena Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdoma per rinkimų agitacijos kampanijos etapą, t. y. šiuo metu bei nelaukiant kol rinkimai pasibaigs ir bus pateiktos visos galutinės ataskaitos.

ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai - I. Šimonytė, pelniusi 31,31 proc. rinkėjų balsų, ir G. Nausėda, gavęs 30,94 proc. balsų.

G. Nausėdos štabas sureagavo

Kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkimų štabas atsakė į I. Šimonytės štabo vadovo P. Lukausko kritiką oponentui dėl rinkimų kampanijos finansavimo. Pasak jų, štabo vadovas dalyvauja rinkimų kampanijoje kaip ir kandidatę remianti konservatorių partija.

„Puikiai suprantame, kad, likus savaitei iki rinkimų, konservatoriai visomis išgalėmis stengsis mesti bet kokį šešėlį ant savo oponento. Tai Lietuvos politiniam gyvenimui įprasta nepagristų įtarimų mėtymo strategija, kurią Gitanas Nausėda, kaip nepriklausomas kandidatas į Lietuvos prezidentus, siekia išgyvendinti. Nors konservatorių deleguotos kandidatės štabas teigia siekiantis išsklaidyti abejones, bet po šio veiksmo abejonių kyla daugiau nei išsklaidoma ir pirmiausia dėl jų pačių veiksmų pastarosiomis dienomis“, - teigiama pranešime spaudai.

Puikiai suprantame, kad, likus savaitei iki rinkimų, konservatoriai visomis išgalėmis stengsis mesti bet kokį šešėlį ant savo oponento.

Pasak štabo, praėjusią savaitę paskelbta apie partijos paramą kandidatei ir paviešinta neaudituota išlaidų ataskaita pirmiau laiko nei numato Politinių kampanijų finansavimo ir finansų kontrolės įstatymas. Iki rinkimų pabaigos nepatikrinama ataskaita rodo, kad kampanijos išlaidos iš anksto buvo planuojamos, žinant apie būsimą partijos paramą.

„Šiandien, prasidėjus išankstiniam balsavimui, per žiniasklaidą užduodami klausimai oponentui, nors pačių klausiančiųjų išlaidos stebina savo neefektyvumu. G. Nausėdos štabas kampanijos biudžetą sudarė pačioje jos pradžioje ir disciplinuotai laikosi, pirkdamas tik būtiniausias paslaugas, o didelei daliai darbų atlikti, pasitelkdamas savanorius. Griežtai siekiame išleisti ne daugiau nei surenkame. Tai, ko gero, sunku suprasti partijų atstovams, kurie rinkimams įpratę laisvai naudoti biudžeto lėšas ir pirkti didžiulius reklamos kiekius“, - teigiama pranešime.

G. Nausėdos štabas dar kartą primena, kad įstatymai tiksliai numato ne tik finansavimo tvarką, bet ir skaidrumo reikalavimus bei ataskaitų pateikimo terminus, kurių jie griežtai laikosi.

„Audituotos finansinės kampanijos ataskaitos turi būti pateiktos iki rugpjūčio 26 d. Mes, be jokios abejonės, stengsimės padaryti tai anksčiau. Šiuo metu renkamės audito bendrovę, kuri atliks šį darbą“, - teigiama pranešime.