„Tai yra tam tikra spaudimo priemonė“, – Eltai sakė R. Motuzas.

Socialdemokratas taip pat teigė, kad partija kol kas neturi galutinės pozicijos dėl tolimesnio „Nemuno aušros“ buvimo koalicijoje – šiuo klausimu bus diskutuojama šiek tiek vėliau.

„Yra sudaryta derybinė grupė ir, žinoma, pradėsime svarstyti dėl koalicijos partnerių. Pamąstymų šiuo metu yra įvairių. Nuomonė nėra vienareikšmė, dalis partijos bičiulių yra už tai, kad reikėtų peržiūrėti (sutartį su „Nemuno aušra“ – ELTA)“, – komentavo parlamentaras.

Pats R. Motuzas sako, kad su „aušriečiais“ vertėtų bent pabandyti derėtis ir aptarti, kur gali kilti problemų dirbant kartu.

„Derėtis ta prasme, kad išsakytume tai, kas mums yra nepriimtina, dėl ko jie galėtų pasikeisti, kas kliudo bendram darbui ir panašiai. Bet šiandien galutinių sprendimų nėra, daug kas priklausys nuo ministro pirmininko ir partijos pirmininko pozicijos“, – kalbėjo R. Motuzas.

Paklaustas, ar socdemai atsižvelgs į konservatorių siūlymą svarstydami koalicijos likimą, R. Motuzas teigė, jog bus pasverti visi motyvai.

„Mes pasversime visus motyvus. Be jokios abejonės, svarbus yra ir Seimo politinių partijų palaikymas. Bet aš sakau, tokia priemonė, kaip ultimatumas, ne visai yra korektiška. Parlamentinė tradicija būna, kad jei programiniai siekiai yra tinkami, tikslai sutampa ir uždaviniai sutampa, tai mes vis tiek palaikome“, – kalbėjo LSDP frakcijos seniūnas.

L. Kasčiūnas: neatmestume galimybės paremti I. Ruginienės Vyriausybės starto

Savo ruožtu konservatorius L. Kasčiūnas sako, kad jo partija užtikrintų paramą I. Ruginienės Vyriausybės startui, jeigu socialdemokratė nuspręs nepakviesti „Nemuno aušros“ į naująją valdančiąją koaliciją.

„Galėtume paremti naujos Vyriausybės startą. Kitaip tariant, jeigu „Nemuno aušros“ nėra, jeigu Žemaitaitis yra ant atsarginio suolelio“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

„Jeigu I. Ruginienė ryžtųsi tokiam koalicijos formavimo scenarijui, tikrai mes neatmestume galimybės paremti Vyriausybės starto. Tai nereiškia, kad prisijungtume prie įsipareigojimo remti Vyriausybės programą, bet darbo startą galėtume paremti“, – pažymėjo jis.

Pasak parlamentaro, G. Nausėda prieš 8 mėnesius išreiškė principingą poziciją – „aušriečių“ koalicijoje negali būti. Visgi, dėl socialdemokratų aritmetinių išskaičiavimų „Nemuno aušra“ buvo pakviesta dirbti kartu, tik su sąlyga, kad ministrų portfelių neužims partiniai „aušriečiai“, o Seimo pirmininko kėdė atiteko Sauliui Skverneliui.

Dabar L. Kasčiūnas mano, kad „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio politinis apetitas yra išaugęs, nes šis jau viešai deklaruoja apie norus keisti jo partijai atitekusių ministerijų vadovus.

„Šiandien Žemaitaitis jau kalba, kad jis svarstys partinius ministrus. Ar nebus taip, kad jo įtaka šioje Vyriausybėje tiesiog augs lyginant su Palucko Vyriausybe?“ – retoriškai klausė L. Kasčiūnas pridurdamas, kad laukia stiprios prezidento pozicijos šiuo klausimu.

I. Ruginienė: ačiū, bet nuspręsime patys

Pretendentė į premjeres I. Ruginienė taip pat neskuba išsakyti kategoriškos nuomonės dėl R. Žemaitaičio vedamos partijos.

„Aš tikrai labai dėkinga konservatoriams už pasiūlymą, bet tokius ypatingai svarbius klausimus mes nuspręsime diskutuodami partijos viduje ir iš to ir formuosime savo veiksmus bei sprendimus“, – sakė ji.

Paklausta, kokia jos asmeninė pozicija dėl „Nemuno aušros“, I. Ruginienė į klausimą tiesiogiai neatsakė. Vis tik, I. Ruginienė pabrėžė, kad socialdemokratų partija yra subrendusi, todėl, nors ir vyrauja skirtingos nuomonės, partiečiai geba rasti bendrus sprendimus.

„Gerbdama ir partijos bičiulius, patį procesą ir norėdama kokybiškai jame dalyvauti, man atrodo, kad būtų natūralu, jog aš dabar išankstinių nuomonių neformuočiau, bet sulaukčiau ir išklausyčiau, ką sako partijos bičiuliai“, – sakė galima naujoji premjerė.

„Ir tada galėtume prieiti prie tam tikrų kompromisinių variantų“, – reziumavo ji.

ELTA primena, kad trečiadienį posėdžiavęs socialdemokratų prezidiumas į Gintauto Palucko, praėjusią savaitę nusprendusio pasitraukti iš premjero posto, vietą delegavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki šiol vadovavusią Ingą Ruginienę.

Jeigu G. Nausėdai tiks I. Ruginienės kandidatūra, šalies vadovas ją turėtų teikti Seimui.

Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Tiesa, atsistatydinus Ministrų kabinetui, prezidentas turės galimybę veikti jos sudėtį. Taigi, valdančiajai koalicijai gali tekti pakeisti dalį ar net visus ministrus.

Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas. Visi šie trys ministrai pagal koalicinę sutartį yra deleguoti „Nemuno aušros“.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.

Kitos devynios ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovauja Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratrovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, Susisiekimo – Eugenijus Sabutis, Finansų – Rimantas Šadžius, o Krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.

Kol kas prezidentas nėra išsakęs pozicijos, ar norėtų permainų dabartinės Vyriausybės sudėtyje.