„Tai beprecedentis sprendimas, kai mes esame įpareigoti ginti žmones, kurių nei esame matę, nei, kaip paaiškėjo, jie yra Lietuvos teritorijoje. Man atrodo, kad pirmiausiai tarptautinės organizacijos turėtų rūpintis būtent migrantų padėtimi Baltarusijoje ir padėti jiems iš Baltarusijos grįžti namo ar kad bent jau Baltarusijoje jiems būtų užtikrinta saugi erdvė“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas, komentuodamas penkių EŽTT sprendime minimų afganistaniečių situaciją, kėlė retorinį klausimą: kodėl šie afganistaniečiai turi pateikti būtent į Lietuvą, kodėl ne į kitas regione esančias valstybes?

„Kodėl jie neturi patekti į Latviją arba Lenkiją, Rusiją, Suomiją? Kodėl būtent Lietuva staiga tampa ta valstybe, kuri turi prisiimti atsakomybę už žmones, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje, Baltarusijos prezidento kvietimu? Man tai yra sunkiai paaiškinamas dalykas. Bandysime šį sprendimą nagrinėti toliau, neabejoju, kad ginsime savo sieną“, – tvirtino G. Landsbergis.

Kodėl būtent Lietuva staiga tampa ta valstybe, kuri turi prisiimti atsakomybę už žmones, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje, Baltarusijos prezidento kvietimu?

Ministro teigimu, vienintelis kelias į Lietuvą yra legalus, tad ir šiuo atveju EŽTT sprendimą rankose laikantys afganistaniečiai turi tą daryti įstatymų numatytu būdu.

„Vienintelis kelias į Lietuvos ir ES teritoriją yra legalus kelias: yra ambasados, jose galima kreiptis dėl pabėgėlio statuso, jis bus perduotas migracijai, bus nagrinėjamas ir jei bus priimtas teigiamas sprendimas, jie galės atvykti į Lietuvą“, – tvirtino Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis konservatorių lyderis.

Anot jo, tik tokiu būdu galima apsisaugoti nuo asmenų, kurie tik tariasi esą iš Afganistano – valstybės, kurioje dėl į valdžią grįžusio talibų režimo gali kilti realus pavojus piliečiams.

„Suprantama, kad valstybės turėtų geriau reaguoti, jei tu prisistatai, kad esi afganistanietis. Todėl jei dabar prie sienos ateitų 100 žmonių ir pasakytų, kad mes visi esame afganistaniečiai... Kaip mums patikrinti? Mes neturime galimybių prie sienos tokių dalykų patikrinti, dėl to mes juos ir kreipiame į legalius sienos kirtimo punktus arba į ambasadas, kur bent jau yra realesnė galimybė įsitikinti tų žmonių tapatybe“, – apibendrino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos. EŽTT tvirtino, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, kad buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slėpėsi Lietuvos teritorijoje.

Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas tvirtino, kad sprendimą priėmęs EŽTT galėjo būti klaidinamas. Anot jo, nėra duomenų, kad minimi afganistaniečiai galėjo būti atsidūrę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

„Teismas greičiausiai buvo klaidinamas, nes pagal teismo sprendimą buvo deklaruojama, kad neteisėti migrantai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jie yra Ignalinos rajone. Šiandien rytą sakiau, kad objektyvių duomenų apie tai, jog jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, mes neturėjome. Mano žodžiai pasitvirtino – jie tikrai nebuvo atvykę į Lietuvos teritoriją. Ar jie bandė atvykti, man sunku šiuo metu pasakyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VSAT vadas.

Jis akcentavo, kad prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės ketvirtadienį atėję migrantai iš Afganistano nebus į šalies teritoriją įleisti neteisėtu būdu. Anot R. Liubajevo, pareigūnai šiuos asmenis ketvirtadienį sulaikė Puškų užkardoje.

Vyriausybės atstovės EŽTT Karolinos Bubnytės-Širmenės teigimu, EŽTT sprendimas Lietuvos tikrai neįpareigoja minėtų asmenų įsileisti į Lietuvos teritoriją. Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje ji sakė, kad EŽTT byloje minimiems afganistaniečiams tereikia prieglobsčio prašymus pateikti Lietuvos nustatyta tvarka.

„Jei jie atvyktų pagal Lietuvos Respublikos nustatytą tvarką, eitų per pasienio punktą ir pateiktų prieglobsčio prašymus taip, kaip numatyta, jiems negresia joks grąžinimas. Automatiškai būtų įvykdytos laikinos apsaugos priemonės. Man kyla klausimas, kodėl pareiškėjo advokatė jiems to nepatarė padaryti“, – stebėjosi Vyriausybės atstovė EŽTT.

„Nereikėtų pūsti didelio burbulo, nes mes ir be EŽTT raginimo tikrai užtikrintume tų asmenų, kurie yra potencialūs prieglobsčio prašytojai, teises, užtikrintume negrąžinimo principo įgyvendinimą. Tai perteklinis įpareigojimas“, – pridūrė ji.