- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keliolika parlamentarų siūlo skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos finansavimui.
Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.
Kaip teigia vienas pataisų iniciatorių, valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Justas Džiugelis, penkerius metus iš eilės yra tendencija, kad žmonės pasyviau skirsto gyventojų pajamų mokesčio dalį, o konkurencinė kova tarp nevyriausybinių organizacijų išlieka aštri.
„Įstatymo idėja ir prasmė yra pastiprinti tas sritis, t.y. nevyriausybinį sektorių ir Šaulių sąjungą būti labiau finansiškai nepriklausomais, stipresniais ir prisidėti prie mūsų visų gerovės ir saugumo kūrimo“, – pridūrė jis.
Įstatymo pataisas teikia konservatorių, „darbiečių“, frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Pasak J. Džiugelio, Nevyriausybinių organizacijų stiprinimo fondą galėtų administruoti Finansų ministerija arba Valstybinė mokesčių inspekcija.
Politikas pripažino, jog jei pataisos būtų priimtos, nuo to nukentėtų savivaldybių finansavimas. Vis dėlto jis akcentavo, kad savivaldybės nepanaudoja visų suplanuotų lėšų: 2020-aisiais jos nepanaudojo beveik 7 mln. eurų, skirtų socialinėms reikmėms.
Šauliai už savo nuosavas lėšas turi pirkti tiek uniformas, tiek apsaugos priemones, su migrantais – netgi specialiąsias priemones turėjome pirkti iš tų šalutinių, vadinkime, visuomeninių, suaukotų lėšų.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus pabrėžė, kad šauliai, ypač pastaruoju metu „gana gausiai, motyvuotai ir neatlygintinai“ talkino valstybei kovojant su COVID-19 pandemija, neteisėtos migracijos krize, tačiau dalies priemonių įsigyti iš šiuo metu turimo finansavimo nepavyksta.
„Šauliai už savo nuosavas lėšas turi pirkti tiek uniformas, tiek apsaugos priemones, su migrantais – netgi specialiąsias priemones turėjome pirkti iš tų šalutinių, vadinkime, visuomeninių, suaukotų lėšų. Kažkoks papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto nebuvo gautas. Tas užduotis vykdant, vis daugiau ir daugiau ateina prašymų, kurių mes negalime įvykdyti, būtent, nelegalių migrantų atveju. Tas papildomas finansavimas tikrai bus mums parama ir šiek tiek kompensuos mūsų praradimus dėl įsitraukimo į pagalbą“, – sakė A. Dapkus.
Konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad Šaulių sąjungos reikšmė per pastaruosius kelerius metus išaugo, šauliai dirbo ligoninėse, padėdami užtikrinti karantino reikalavimus patruliavo keliuose, o šiuo metu dirba pabėgėlių stovyklose, budi su pasieniečiais ir kariškiais.
Pasak jo, padidėjo ir organizacijos gretos, šią Lietuvos visuomeninę sukarintą organizaciją rimtai vertina ir Rusijos propagandos struktūros.
Jis sako, kad „įstatymas tikrai padės“ išlaikyti Šaulių sąjungos parengtumo lygį, nes dabar ji išlaikoma daugiausiai pačių šaulių lėšomis.
„Tikrai, šimtu, dviem ar trimis šimtais eurų tu neparengsi šaulio tarnybai“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Savo ruožtu viešosios įstaigos „NVO teisės institutas“ vadovas Rytis Jokubauskas pabrėžė, kad NVO pastaraisiais metais tapo „gana didelė atrama valstybei dorojantis su įvairiomis krizėmis“, o jų buvimas valstybėje parodo „demokratijos sveikatos būklę“. Tačiau NVO vis dar susiduria su finansinio stabilumo iššūkiais, jos finansuojamos tik iš projektinių lėšų.
„Siūlymas, kad visos nepaskirstytos lėšos būtų nukreiptos į nevyriausybinių organizacijų fondą, yra labai logiškas ir padėtų sustiprinti nevyriausybinį sektorių, iš ko laimėtumėme mes visi“, – teigė R. Jokubauskas.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia per 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda41
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų15
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų75
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą5
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...